Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
CA
    (2015-01-30 08:20:07)

Welcome to California!

Man teko garbė džiaugsmas ir atsakomybė apsilankyt svajonių šaly dar kartelį. Šįkart mane likimas nubloškė į vakarinę pakrantę, Sunnyvale miestelį, kuris įsikūręs visai netoli SanFrancisko. kadangi visiems noriu girtis koks aš kietas ir kaip esu toli nuklydęs, bet tuo pačiu esu truputį patingintis, tai sakau reik suinvestuot vieną vakarėlį ir brūkštelt ką gero nuveikiau ir kur jau spėjau failint per beveik savaitės viešnagę.

Važiavau čia kelt savo kvalifikacijos, tai įvertinęs savo ankstesnę patirtį susiduriant su taip vadinamu "jetlagu" (kai dėl laiko skirtumo atsikeli trečią nakties ir nebegali užmigt, nes smegenos ir kūnas sako gana miegot, jau pietūs), nusprendau pasilikt vieną dieną akomodacijai prieš pirmadienį prasidedančius super duper mokslus. Išskridau šeštadienį šeštą ryto iš Vilniaus oro uosto. Aišku pavariau truputį kietai iš karto - atvažiavau neskubėdamas, ir nestoviau eilėj prie check-ino (ir nepadariau online check in, nes gi rytas, anksti), ir buvau priešpaskutinis, kuris tilpo į lėktuvą. Už manęs buvo čekai ar baltarusai ar neatsimenu kas ir jiems sakė cha, lopai, netlipot. Iš laimės džiaugsmingai visais nuėjau į fast-track, nes turėjau kažkaip tą kuponą ir čia tada - straikina pirmas failas (kaip vėliau paaiškės antras ar net trečias ar penktas - nesvarbu) kelionės failas, čia nepaisant to, kad ausines palikau namie, - iš kuprinės iškrausčiau visą amuniciją išskyrus du atsuktuvų komplekčiukus. Nėra to blogo, kas neišeitų į blog'ą - pasinaudojau smart-safe ar kaip vadinasi paslaugom ir palikau oro uoste pasaugot. Mandrius sakė paims, arba pamirš/patingės ir būsiu susimokėjęs penkis eurus, kad pateriočiau trisdešimt eurų vertės aparatūrą. Nieko tokio. Keliaujam toliau. Nuskrendam į Frankfurtą, ten kol pereinam per Jurbarko dydžio oro uostą beveik prasideda sodinimas į kitą lėktuvėlį. Šitas jau gerinis. Dviejų aukštų, keturių motorų strateginis airbusas. Skrydis viso labo dvylika valandų. O aš kaip tyčia negeriu. O ten nešte neša tuos gėrimus visokius. Prigėriau nežmoniškai daug vandens. Peržiūrėjau pora filmukų, perskaičiau pusę knygos, pamiegojau pusvalanduką, pasysiojau du kartus, kartą pakakojau. Pyst ir san franciskas. Pyst ir praėjau border kontrolą. Tada išeinu iš oro uosto ir opapa. Plius dvidešimt. Saulė šviečia. Kažkokie kalnai matos. Išsiviepiau kaip koks molis ir laukiau savo autobusiuko, kuris nuveš mane į viešbutį. Per kažkiek laiko susipažinau su dar vienu kuris važiuoja į tą pačią pusę, tai buvo drąsiau. Nuo savo miestelio su taksu nulėkiau iki viešbučio, viskas kolkas puikiai. Viešbutį sužinojau, kad mano kortelė tikrai veiks ir štatuose ir iš jos nuskaitė paskutinius mano eurus. Šito aš nesitikėjau. Čia buvo pirmoji turūt kelionės klaida, kad pasiėmiau daugiau casho, nei kortelėj pasilikau. Dėl to negalėjau išsinuomot kitą dieną dviračio, bet prie to irgi prieisim. Nuėjau į viešbutį, buvo jau visai vakaras. Gal penkios kokios. Biški nusiprausiau mordą ir pamačiau, kad kirptis ketvirtą valandą ryto nėra protinga idėja, nes kelias sruogas plaukų pamiršau nusikirpt biški. Nieko tokio. Užsimetu kepurę ir varau apeit ratą aplink viešbutį. Keistas jausmas - nors šilta ir turi būt vasra, bet tamsu jau aplink penktą valandą.



Čia maždaug taip atrodo mano kelias į darbą rytinis. Palmės visokios, medžiai, dangus, žemė. Saulutė pašvietinėja kartais. Smagu malonu. Iki darbo dešimt minučių kojabusu. Pasistrykčiodamas nuveinu sau ir gerai. Dar kokį obuolį pasiėmu suriju pakeliui. Vakarais kartais išbėgu kokį ratą apibėgt aplink greta esantį parkelį. Visai patiktų tokiam ore man gyvent. Grįžtam į savo šeštadienio vakarą ir einam miegot. Atsibundam trečią ryto ir sakom labas rytas. Pašnekinam per feisbuką kokias mergas ir sesę ir tada sakau reik eint antrą užėjimą daryt miegot. PAVYKO. Pabundu aštuntą ryto, kažką užkertu viešbučio pusrytinėj, susikraunu mantą į tašę, pasižiūrau per googlemapsus kur reik eit ir su kuo važiuot ir lekiu. Už dešimt minučių traukinuko stotelė, kuri nuveš mane į traukinio stotelę, kuris nuveš mane į traukinių stotį. Šiaip ne taip radau, ir kadangi durniam sekasi, tai visur laukiau ne ilgiau penkių minučių ir visur pavyko nusipirkt talonus ir saugiai, su švaria sąžine aš jau žygiuoju SanFrancisko pakrante ir žiūriu į tiltus, kurių ilgis kaip nuo Jurbarko iki Skirsnemunės. Sakau oho, čia tai bent. Kažkoks tiltas į tą įlanką. Sakau reik nusifotkyt, kad nereiktš fotošopint.



Senamadiškai, paprašiau, kad padėtų praeiviai. Sakau "could you please take a picture of me". Iš pradžių biški pasimetę, nes jaučiu mano šnekta kaip kokio ruso skamba (pažiūrėt youtube.com crazy russian hacker) kur "safety is my number one priority". bet paskui nufotkino, sako dar į tiltą atsisuk, ok sakau ir dar kartą nufotkino. Tada ėjau toliau, kol atėjau į exploratariumą. Ten yra mokslo populiarinimas, kaip aš pats kažkada dariau, tik kad viskas gražiai padaryta. Prifotkinau ten be proto, gale straipsnio linką į visą galeriją numesiu. kas nors Januliui parodykit, bo jam tai bus įdomu tikriausiai ir sakys oba geras. O dabar nieko neparodysiu iš to muziejaus. Žodžiu praleidau ten daug valandų. Tikslas mano buvo išsinuomot dviratį ir pervažiuot per golden gate tiltą. Pakeliui link dviračių radau tuos piešiejus, kur paišo su nitrūcha, laikraščiais ir bliūdais.



Pagaliau radau dviračius. Sako mes Tavo kortelę biški užstatą pasiimsim. Sakau gal grynais, ne ne sako, kortele, arba grynais ten penkis šimtus. Sakau nu bandom. Sako negerai. Negausi dviračio. Ai nu tai gerai sakau. Žodžiu biški liūdesiuks apėmė, atsigėriau vandens, ant viršaus suvalgiau dešrainį, ir dar kartą atsigėriau vandens ir ėjau savo plano B vykdint. Plaukioja ten visokie lavai po tais tiltais ir aplink alkatrasus. Sakau reik su tuo praplaukt. A turi vietų paklausio, jo sako, už dešimt minučių plauksim. Nusipirkau taloną, kažkur aplink plavinėjau ir priskreto prie manęs tamsesnio gymio pilietis ir sako o mes čia gerai varom, kažkokius lipdukus kiša, sako davai paremk čia kur valgyt neturi žmonės, bus čia gerai, sakau blemba, būsiu geras žmogus, paremsiu, gal pragers ir mane atsimins. Kažkaip netyčia pirštai susipynė ir perėmiau dvidešimčia baksų. Jei ir toliau taip remsiu, tada mane reikės remt galvojau, bet ką padarysi, grąžos prašyt kažkaip nepatogu buvo. Biški susinervinęs, kad negavau dviračio ir išleidau dvidešimt baksų kitų žmonių gerovei (manau, kad turiu pakankamai lietuviško kraujo) sėdau į savo laivą ir pradėjau plaukt. Davė man ausines ir ten įdomiai pasakojo apie viską. Žodžiu įdomiausia, kad tos įlankos šimtą metų niekas nerado, nes kai plauki su laivu, atrodo, kad nėra įplaukimo, bo ten kalnai visokie matos pastoviai.Ir čia labai dažnai rūkas būna, dėl šalto vandenyno oro. Ir SanFranciskas pastatytas ant 43 kalvų. Ir buvo gaistrų ir žemės drebėjimų ir vėl paprašiau, kad nutrauktų mane prie tilto.



Kaip matot man čia labai įdomu. Apiplaukėm visokius alkatrasus kitokius tiltus. Įdomiai papasakojo. Kai atplaukėm jau vakarėjo jau vakarėjo, saulė jau žemai žemai. Pamačiau, kad kažkoks submarinas padvokė laivas povandeninis gali priimt mane. Bet neradau kaip įeit, tai užsidarė. Bet radau kaip įeit į kažkokį senobinių žaidimo automatų salę. Lenkiau ranką ir pasirodo aš normalus bičkiukas esu. Dar dariau tyrimą iš delto elektrom visokiom, kur randominius pranešimus išmėto. Ai ir pralėkiau su mašinyte senobine, kur reik vidurį kelio lėkt, kur eina kontaktai, o mašinoj elektrods. Ir kai sutaikai kontaktą su alektrodu, tai duoda taškų. Gerai visai būna. Irgi gavaus normalus vairuotojas.



Čia ta rankos lenkyklė. O mano ateities poema maždaug tokia:

"You are determined and settled in all your plans and undertakings, and while you are assuming in some respects, you are intuitional, sensitve and idealistic. You have executive ability and practical perseverance"

Aš tai supratau, kad aš maladiec esu. Aišku, nebūčiau sau leidęs šitų pramogų, jei nebūčiau radęs 5$ ant žemės, kurie, kaip aš galvojau, buvo man šiokia tokia kompensacija už paramą tamsesnio gymio piliečiui.
Kai išlindau iš tos arkados akis paganęs į visokius aparatus mechaninius ir jau elektroninius su tekken3 žaidimais, jau buvo naktis ir pyst kažkoks mašinų paradas.



Be proto jis ilgas buvo ir daug ten visko buvo matyt. Visokių low-rider'ių kur praktiškai pilvu braukia, visokių iščiustytų mašinų. Visko. Aišku, niekas iš jų neprilygo tam, ką šįryt pamačiau pakeliui į darbą:



MURICA

Turėjau dar kelias valandas iki traukinio į link namų, tai pakeliui sakau užbėgsiu į bokštą, kur sakė, kad jis ant tokios stačios kalvos, kad šaligatvy yra laiptai sudėti.



Užsikoriau ant tos kalvos šiaip ne taip per kažkokius kiemus. Visas uždusęs ir pavargęs priėjau prie bokšto, o jis ten žiemos laiką įsivedęs prieš pusvalandį užsidarė. Sakau eiktušikttaškaslt ir pradėjau eit stoties link. Dar pagalvojau gal į tą piramidę eis įlįst. Netoli buvo. Priėjęs artyt kažkur pasisukinėjau aplink. Nelabai ten kas manęs įleido ir sakau einu aš namo tada. Pakeliui surijau quarter pounderį su čipsais, ant viršaus atsigėriau vandens ir jau pradėjau smiginėt visiškai. Apsiakokjęs iš baimės sėdjau, kad pramiegosiu savo stotelę ir atsibusiu pempė žino kur, bet čia man sekėsi - nepramigau, o tik išlipus prilėkė kitas traukinukas kuris jau beveik iki namų parvež. Visai neužtrumpinta dienelė gavos, tai kai dėjau miegot. Nereikėjo jokių jetlagų, jokių niekų.
Pasibudau ryte, nuėjau į mokymus ir pradėjau savo žinių bagažo didinimą. Mokausi kartu su amerikiečiu ir indu. Sunku man su indu. Nelabai suprantu ką jis šneka. Nieko nesuprantu. Ai vieną kartą sakė goodbye, tai supratau šitą. Gal dėl to, kad lipdamas iš mašinos sakė taip.

Norėjau aplankty grand canioną, bet kažkaip kreivai sužiūrėjua, ir man pasakė, kad iki jo 7-8 valandos kelio. Daugokai šiek tiek. Pabandysiu savaitgalį palėkt į kažkokį parką, kur auga kažkokie medžiai. Nežinau, ką ten rasiu ir ar ten kas nors gero bus, nors aš ir ne specialistas, bet medžių man atrodo ir Lietuvoj auga.

Čia rašliavas ir baigsiu, nes jau laikas atsigert vandens, išskalbt dantis, ant viršaus dar atsigert vandens ir eit miegot.

Daugiau paveiksliukų, nes aš kaip durnas viską fotkinu, nes pagaliau vėl turiu muilinę!!!

Ir dar pabaigai: viešbuty yra telikas. Vakar gal tris valandas žiūrėjau ir pirmas dvi krizenau iš reklamų. Paskui jau žiūrėjau, nes norėjau pažiūrėt kaip baigs sprogdint namą, bet jau taip keikiaus, nes ten kas 5 minutes būna dvi minutės reklamų. Nu ten beprotiškai dažnai jos. Bet vistike žiūrėjau išsižiojęs ir sakiau oho kaip įdomu.

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s