Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
CA#du
    (2015-02-08 08:30:59)

Sveiki sveiki visi visi

Psakutinta vakarienė mano šitam pobovuyj Amerikoj. Sėdžiu viešbučio bare, gurkšnoju amerikonišką alų ir sakau laikas iškraut savo šviežius įspūdžius, kol jie nesupelijo. Aišku ne visos emocijos naujos, kai kurios jau savaitę pagyveno, bet mano avantiūra pridarė tiek adrenalino man, kad dar kolkas širdelė nenusirimo, kas reiškia didesnis spaudimas su mažu fiziniu aktyvumu - didelė aprkova mano sprotinėm venom - nėr taip gerai, kai pagalvoji daugiau, negu gali pasirodyt, kai pagalovji mažiau.

Praeitą savaitgalį vieną dieną (lietuvišką naktį) praleidau šnekindamas kanbariokus, o antrą išlėkiau į san franciską nuomot dviračio ir važiuot per goldent gate tiltą. Nors tiltas yra raudonas, bet spalva ten navy orange vadinas ar kažkas tokio. Nebuvau toks laimės kūdikis, kaip pirmą kartą ir teko palaukt savo traukinuko, nors turėjau kuprinėj tvarkaraščius ir reikėjo tik truputį pajudint savo smegenis. Tai kol laukiau išgirdau, kad kuičias kažkas šiukšlėse. Pasirodo - voveriukas.



Drąsus tas voveriukas pasirodo buvo, bet nieko tokio, kai pradėjau mėtyt iš akmenų, pabėgo. Viens du ir aš jau mieste. Nueinu į dviračių nuomos stotelę. Radau kitą, daug artimesnę ir geresnę per internetą. Vadinasi dviračių trobelė. Dėl mano gero akcento toks neskubaus būdo savininkas sakė a tu iš Estijos. Sakau nevisai, iš Lietuvos. A tai gerai sako. A nori dviračio. Jo sakau, tokio. Kažkur nuėjau, neįsivaizduoju iš kur jis ištraukė jį, bet davė. Sako pralėk, a tink kėdynė? Jo sakau. A sumokėt sakau? Lėk tik sako, grįžės duosi baksų. Imk sako VODA ir lėk. Va čia yra thebikehut.com. Nuomosiu ir kitą kartą.



Tas jo VODA pasirodo buvo auksas didžiausias ir gulščiukas.



Nelabai tik atspindi tokio statumo, į kokį atrodo kad reik įsistumt savo dviratį. Įsistūmiau kaip vyras.



Vat tokį dviratį man davė neskubaus būdo žmogus ir tokį dviratį aš stumdžiau į pi pusiau statumo kalnus. O paskui radau vingiuotą gatvę ir sakau reik lėkt ja žemyn.



Mašinos neblogai maišėsi po kojom, bet man pavyko palėkt.



Paskui buvo vien tik kaifas praktiškai - žemyn, palei įlanką. Visaip ten zum zum ratais kvadratais dviračių takais ir parkais. Daug dviračių juostų ir tikrai smagu lėkt ne kalnais. Beveik nekalnais atlėkiau iki forto, kuris dabodavo įplaukimą į įlanką. Ten buvo tuntas patrankų ir buvo galima pažiūrėt kaip iš jų šauna karts nuo krato, bet laikas buvo man labai nepalankus ir sakiau "meh.." ir palėkiau, visus kampus apdabojęs toliau - per tiltą.



Čia tas fortas. Dėl jo net pats tiltas buvo pamodifikuotas. Paskui dar biški pamodifikuotas buvo ir būna, nes sako mes daug išmokom apie žemės drebėjimus per septym metų. Gerai sakau, bet įspūdį paliko sijos fragmentas. Šita sija buvo testuota gniuždant. Visi geležiukai mane visada žavėjo.



Su savo super duper greitu dviračiu netrukau prazvimbt per tiltą, kuris visai ilgas ir kitoj pusėj paskaičiau, kad jei sujungt visus trosus kurie dabar yra tilte, tai tris kartus apjuostų žemę jie.

Turėjau tikslą nulėkt pažiūrėt į medžių, kurie buvo sodinti Lietuvos vardo pirmo karto paminėjimo proga, bet mano fizinė forma ir nevisai tikslus kelio žinojimas, šiek tiek sutrukdė. Paskui kai atsirado žinojimas, jau laikas trukdė. Tai nugrybavau į kažkokį kalną. Myniau ir myniau ir myniau ir myniau į kalną. Mindamas supratau, kodėl leisdamiesi žmonės man galva linksėjo.. Užmyniau į tą kalną - pyst vaizdelis.



Tada pasileidau žemyn. Lėkiau ant kokio šimto, gal net daugiau. Mašinos vėl maišėsi po kojom. Smagu buvo. Tada su keltu persikėliau per įlanką ir jau laikas grąžint dviratį. Penkios. Temsta.

Trys dienos nežmoniško užpaklio skausmo ir savaitė mokymų.

Atėjo kataklizmos į kaliforniją. Lietus. Sakė du mėnesius ar mėnesį nebuvo ir visi ten liežuvį iškišę vaikšto ir laukia to lietaus. Pradėjau galvot kaip čia važiuot į orodromą reikės. Ir į alkatrasą. Sakau reik pasinuomot mašiną. Ten susiradau pigiau, paskui visokių kurų ir draudimų pasiėmiau, tai gavosi brangiau, bet nieko tokio. Turiu automatinę automašiną ir važinėju po ameriką. Su daug litrų varikliu. Benzino nevairavau šimtą metų, tai keista, kad mašina visai netraukia be kokių 4k sūkių.

Nulėkiau į alkatrasą alkamatrasą. su alkatraz clipper - aplink pasaulį.



Tas laivas kietas - elektrodyzelinis ar dyzelioelektrinis. Turi visokių saulės batareikų, vėjo turbinkių, dalį galios gamina atsinaujinantys resursai, dalį - suskystinti dinozaurai.

Alkatrasą aplankyt gera mintis buvo. Davė ausines, kaip beveik visur, bet įrašas buvo tikrai geras. Pagainiojo mane ten po tas kajutes, papasakojo. Nu įdomu ten buvo. Visgi trys iš pačio kalėjimo pabėgo. O ar nuplaukė ar nenuplaukė, tai čia jau jų bėdos.



Prie to pačio ten buvo kažkokio kiniečio ai wai wai paroda, kuris iš lego pridarė visokių paveikslų ir visko dar pridarė ne tik iš lego.



Po alkamatraso dar spėjau užbėgt į padvokę. Ten antro pasaulinio karo padvodkė. Nuskandino gal šešis laivus, dar keturis pagadino.



Tikėjausi, kad viskas bus daug ankščiau, bet ankšti buvo tik praėjimai. Kritiškai ankšti. Visur kitur galėjau būt išsitiesęs.



Tada pakeliui link savo mašinos radau selfie-stick'ų pasaulį - GADGETRONICS. Tikėjaus rast visokių gadžetų, bet radau tik selfie stickų, telefonų antdėklų ir dronų. Sakiau nothing to do here, daug geriau yra prašyt žmogaus, kad nufotkintų ir suteikt jiems krūvą psichologinio spaudimo ir teroro. Šiaip gal nebūt kritę į akį, jei nebūčiau šią svaitę prisminęs senos geros elektronik-supersonik dainos. Kažkas liepė "fasten your beltseats"...



Dar truputį apie orą: gyvenu gal 40 mylių nuo san fracisko centro. Važiavau šian tonainais - lijo. Pakeliui pylė kad šakės. Tada nustojo. Tada vėl pylė.Tada san franciske saulė švietė, tada alkatrase aspiniaukė, grįžtant sulijo. Grįžus normaliai buvo. Įlindau į padvodkę apsiniaukę buvo. Išlindau švietė saulė. Pasiėmiau mašiną - pradėjo lyt. Už sankryžos nustojo. Pradėjo šviest saulė. Išvažiavau į autostradą, pasisuko kelias - išvis kataklizma. Grįžau - fantastiškiausias oras. Dabar tai biški lyg ir lynoja.

Dar truputį apie mašiną, kurią pasinuomavau. Iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai konfortiška sėdintiems ant galinės sėdynės.



Kita vertus - nėr ko norėt.



Juokinga yra tai, kad kai čia kataklizmos (lyja), tai patvinsta viskas - greitkeliai irgi. Buvo tokia puė vienoj vietoj per greitkelį. Tai eismas stojo kokiai dešimčiai mylių - vos judėjo. Kai prijudėjom prie tos upės, ten iš tiejų iki dviejų juostų susiaurėjo, praplaukiau pro tokią upę. Nu upelis ten palyginus su ta bala, kurią reikia pervažiuot, jei Darelį namo veži. Paskui visi važiavo toliau.

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s