Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Kambario paviršiaus ploto didinimas
    (2009-10-18 16:46:27)

Jei nesi visiškai durnas ir moki skaityt, tai turbūt supratai, kad čia šneka eina apie nuostabiausiąjį pasaulyje mano barako kambarėlį. Jis turėjo vieną minusą - 15 kvadratinių metrų trim žmonėm. Pasidalinam ant trijų gaunam apie maždaug penkis. O į penkis kvadratus aš atsigult telpu, stalą pasistatyt ir kompą. Kyla natūralus klausimas: KUR DĖT VISĄ ŠLAMŠTĄ? Atsakymas: MEST NA*IK PER VINDAUSĄ! Aš pasirinkau visiškai nenaudingą alternatyvą - pakabint spintelę.

Spintelės užklausa truko gal apie dvi savaites, kol nepaprastai nedurnas žmogus Vilius pasakė, kad prie FiDi rūsio mėtos ji. Tai buvo mano svajonių ir didžiausių norų spintelė. Ant jos net puikavos užrašas "chui vam".



Spintelė buvo ne kabinama, bet pastatoma, na o bet tačiau man tai didelių bėdų nesudarė. Gal net priešingai - suteikė progą pasišvaistyt su bulgarke, pagręžiot skyles ir pasidžiaugt dažymo malonumu. Jautresnis žmogus suprato, kad laikiklius kabinimui padariau pats! Iš geležies blemba. Dviejų milimetrų skarods. Ar trijų. Neatsimenu. Esmės labai nekeičia. Vat tokią mozaiką padariau.



Bet aš nebuvai visai tikras spintelės pajėgumu išlaikyti visą džiaugsmą ir turtą, o juoba, kada jienai kabo virš mano kompiuterio. Sulaukęs savaitgalio, prasiblaivęs, patraukiau į Avižienius. Ten turėjau garbės pirmą kartą išbandyti kempo virinimo įpatumus. Man buvo truputėlį sunku susitaikyti su tuo, kad suvirintojo profesija, mano iki šiol laikyta visai pagarbia, su kempu virsta į "kontūro apvedžiojimą". Na o bet tačiau ne apie tai aš čia. Padėjęs Donatui suręsti stogą pjuvenoms, išsipjoviau keletą kampuočių, juostelių ir panašios aparatūros kurias paskui sujungiau į tris esminius elementus: 1 - kampus laikyt spintelei, 2 - būsimo printerio staliuką, 3 - oscilografo laikiklius. Be šių džiaugsmų dar keletą plokščių iš presuotų pjuvenių išpjovė man Gediminas. Paruošimas dažymui - smėliapūtė. Kadngi pūčiau viską apie vienuoliktą valandą vakaro, o lempa buvo tolokai nuo manęs, biški broko palikau. Nedaug. Nu jei nekreipsim dėmesio į siūles.



Tem kur raudonai ruda biški neužgriebiau. Kur pilka - metaliukas. Imu tris laikraščius, tarp jų ir Jurbarkietiškus, lekiu į antrą aukštą, užkliunkinu dažų skardbonkę, kuri tikrai nepasižymi super kokybe, tačiau man užteks. Sąlygos mano kambaryje nėra pačios blogiausios. Viską nupučiu ir lekiu į senukus pildyt savo turto. Tuo tarpu viena pusė džiūsta.



Grįžau iš senukų, nuspirkau aišku blizgančių dažų, vietoj matinių. Vot Tau ir nevalgęs pusryčių išvažiuok.. Teko kaitint po čiaupu visiškai apytuštę dažų bonkę ir ten kliunkinant ir paminant visas normalaus dažymo taisykles padengt bent jau šiek tiek likusį nedažytą plotą. Beveik pavyko. Tuo metu kol džiuvo antras sluoksnis padariau darbą - išpjoviau dar vieną skylę savo korpuse ir prikniedijau tinkliuką.



Tada išdžiuvo, pasimėiau savo gręžilką, dievų dulkių siurblį ir ėjau gręžt skylių kur nereik ir kur reik. Siena buvo beveik tiesi. Šaibukės išvis ją ištiesino ir gale gavom rezultatus! Dabar netikiu, kad spintelė nukris ant kompo!



Printeris pagaliau stovės tvirtai! Špyga taukuota! Dar šalia jos matos padšlemininks mano! Respekts jam!



Na o oscilografas po ranka.. Vistiek daugiau vietos jam niekur nėra.



Dabar jaučiuosi daug kartų geriau ir turtingiau! O kaip jautiesi Tu?
ExT 2009-10-18 23:37:17
"Skraidantis" oslikas, va čia tai liuks ;)
mr.eemay 2009-10-19 16:36:54
Kad nepatogu taip, aukštai akis kelt... :)
gabrius 2009-10-19 21:07:56
nu aišku, geriau ant kelių kur nors laikyt, nes ant stalo jam vietos tai nėr.

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s