Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Kur aš Dirbau?
    (2009-08-05 22:09:38)

Dainiai

"Dainiai" - kiaulyčių fabrikas. Pastatė visą šitą kompleksą daug gerų žmonių 1979 metais. Ir dabar jie išsiplėtė ir išsimodernizavo, tad yra pajėgūs auginti 25k paršiukų. Nu bet apie viską iš pradžių.

Nuo prieštai matyto bokštelio apžvelgsiu apylinkes. Vat pirmas dalykas kur mes patenkam atėję į darbą yra "kontora". Čia yra rūbinė, dušai, valgykla ir antrame aukšte įsikūrusi aukštuomenė - direktoriai, pavaduotojai, sekretoriai ir buhalteriai visokie.

Dainiu Kontora

Toliau einant į elektrikų kaptiorkę, mes praeinam pro reprodukcinį cechą. Jis yra didžiausias. Susideda iš 7 tvartų. Prieš penkis metus sudėjo tik iš 6. Cechas yra didžiausias, todėl su juo daugiausiai yra problemų. Jos sprendžiamos renovuojant tvartus.

Reprodukcinis cechas

Pats cechas nėra klaidus, yra pagrindinis koridorius, kuris atrodo kaip katakombos, bei šonuose išsidėstę pietinis/šiaurinis tvartai.





Renovuotam tvarte gausu nežaveikinių profilių, varžtų. Pertvaros darytos iš plastikinių lentų, kurias sulaužyt aš nevaliojau. Bet kuvaldėlė, visgi, valiojo.



Šėrimas automatizuotas. Pašaras maišomas virtuvėj, transportuojamas vamzdžiai, o suspaustas oras atidarinėja reikiamus vožtuvus.







Temperatūrą reguliuoja kompiuteris. Jis parenka propelerių sukimosį greitį, bei sklendės atidarymo procentą.



Šiame ceche gimsta paršiukai ir čiulpia papukus kitoms mamoms.



Paskui jie keliauja į Penimų cechą, bet ten nieks negenda beveik tai mažai aš ten buvęs. Esmė juos ten primaitin ir paskui parduod rusam.

Penimi iš dangaus atrodo šitaip vat taip. Ten toli toli dar matosi Dainių valymo įrengimai. Bet jie toli, o aš tinginys, tai nedetalizuosim jų.



Jei sukamės toliau pamatom dvi bačkas. Čia buvo katilinė, bet kai pabrango elektra, katilinės neliko. Už jų yra Veislinių cechas, kuris dabar prisistato dar vieną tvartą kaip sykis, bet apie jį vėliau.



Dar sukant savo galvą į dešinę mes užmatom malūną, arba kitaip pašarų cechą. Jis sumala grūdus į miltus ir tada kamazai su zilais varo ten ant šimto kokio ir pilta kiaulėm miltus į virtuves.



Kaip tik pagavau besipilant bičiulius miltukus.



Labai gaila, kad dėl laiko stokos aš negalėjau įbėgt į vidų ir pafotkint 20kW (ar dar daugiau jie galios ten turi, nepamenu) varikliukų. Atrodo tikrai ne mažiukai.
Ta didelė daržinė, kuri tarsi namo pratęsimas yra grūdų sandėlys. Su visais sandėliais, šita firmikė gali užsandėliuot apie 10k tonų grūdukų.



Sandėlio pabaigoj yra vienas grūdų priėmimo punktų. Už jo matosi bokštai ir antras grūdų priėmimo punktas, kuriam tik pora metų. Pirmasis punktas blatnas tuo, kad jis gali išverst iš mašinų grūdus. Turi tokią psikeliančią plaformą. Aišku būna kad ir su visa mašina išverčia grūdus, bet tai nieko. Čia surblio varikliuks.



Kai atveža šlapius grūdus, tai juos reik džiovyt. Čia yra senoji oldskūlinė salerkinė džiovykla. Nu ir pirmas punktas iš kitos pusės.



Antrasis taškas skirtas tik savivartiem. Tačiau jis naujesnis ir man gražesnis. Nu gal dėl to, kad pats ten nagus kišau ir žiūrėjau kaip virina daug. Ir kokį milijoną kilometrų laidų nuvedžiau ir bokštą stačiau dar.





Yra dar keturi skardiniai bokštai sandėliuot grūdams - kiekviens po 1k tonų pasaugo. Aš padėjau du statyt iš jų. Prasidėjo bokštininko ir šriubelių sukioklio karjera mano čia. O tas bokštas viduryj tai yra norija. TOks konvejeris, katras užkelia grūdus į viršų, o paskui iš ten jie jau kur reikia nukreipiami.



Jei yra kur sandėliuot grūdus, tai turi būt kur sandėliuot ir sovietinį palikimą!
Tam reikalui elektrikai turi "Šaltąjį" sandėlį. Apgailestauju, bet negaliu paveišinti jo viduje esančio turto sąrašo. Tai slapta. Bet patikėkt, ten fainumų yra visokių. Užtenka atkreipt dėmesį į tuos ventiliatorius, kurie lauke. O šone matosi autobusas, katras mus veža į darbą kasryt.


Šaltkalviai savo turtams turi "cirką". Du "Cirkus". Ten yra Volga ir zilas.





Taip yra autoparkas. Yra visokių mazų, krazų, kamazų. Čia mums su kempu suvirino Ivano karterį. Dar yra estakada, katra kažkada buvo skardinė tokia, bet kai atsirado volvo sunvežimis, jis negalėjo ant tokios stačios užvažiuot. Gimė nauja estakada.



Ir benzakolonkė.



Oi pavargau rašyt jau ir nuotraukas uploadinėt į imagehacką. Na bet liko nepaminėtas Veislinis. Cechas kuriame buvau tik keliskart daugiau nei penimuos. Ten seniau dirbęs elektrikas Vytas prižiūrėjo gerai viską, bet užsipencininkavo ir išėjo lauk. Jo dydis kaip ir penimų. TIesa, dabar jis plečiasi.



Ir čia kur atrodo, kad stulpai be laidų, tai jie ir yra be laidų. Nes laidai kranam trukdė džiaugtis judėjimo laisve. Aš buvau tas, kuris nukirptus laidus vyniojo. Arba tiksliau tas, kurį nukirpti laidai vyniojo. Bet mes laimėjom ir paskui užkėlėm juos į stulpą.



Kad nepamiršt reik paminėt, kad visos srutos ir fekalijos yra puikiausiai išpompuojamos lauk į valymo įrengimus mėšlo siurblinėj. Tiesa, kartais ją apsemia, tai būna daug šūdo joj, bet mes išsiurbiam ir gerai. Nes visi motorai tai suleisti apačioj, ir po siurbline tokia tipo duobė yra. Nu kad šūdai per viršų nebėgtų.



Aišku paskendusį motoriuką reikia pakeisti. Tam tyčia siurblinėj yra tefleriai, mat motoriukas toks draugiškas jau. Čia primierkai pirštinė pamesta vyriška.



O visą siurbimo procesą reguliuoja sovietinės elektroautomatikos pažiba - spinta!



Ir pagaliau - mano pati baziausia bazė. Po tuo stogeliu yra suvirinimo stalas. Ant jo gimė daug dalių Ivanui. Čia pirmą kartą apsimečiau, kad virint moku. Ir su riezaku kaitinau pirmą kart. Tėtis liepė.



Šalia matom legendinį metalo pjūklą - Jėzų. Kodėl jis taip pavadintas, niekas nežino.
Gal todėl, kad panašus?

jezus

Lendam į vidų ir randam kambariuką, kuris yra iki skausmo pažįstamas, bet mielas. Geležinis stalas, varstotai, gręžimo staklės ir šmirgelis - viskas ko reikia geram darbui beveik. Dar kai šalia tekorius Jonas gyvena. [lyrinis nukrypimas: bekeldamas nuotrauką su Gvidatorium, pastebėjau, kad netyčia jos numeris yra 007. Galvoju: jo, mano tėvas, slapts agents.]



Nežinau ar susidarėt kokį nors įspūdį apie mano darbovietę, nes bent jau aš tai pavargau berašydams, o atrodo taip nieko gero ir nepapasakojau. Čia vien apie sovietinio palikimo prasmę ir reikšmę galima rašyt knygas. Taip pat apie kiekvieną čia dirbantį žmogelį. Daugumą jų jau yra legendos. Apie kvapą, dulkes, nuotykius..
Ypač apie kokias nors avarijas.. Visai nepaminėjau vandenvietės.. Grūdų sandėlio automatikos neparodžiau.. Bet teletabiams jau vėlu, šiandien baigiau šios vasaros darbus ir gavau pinigų net!

Ai papaiga žiurkė, kuri nusižudė nušokdama nuo to bokšto, nuo kurio aš kadrinau viską.


Tadas 2009-08-06 22:46:13
Saunus straipsnelis. As ten buvau ir net pietus valgykloj valgiau :p
Inga 2009-08-08 09:06:10
Ir net aš buvau. net moterų persirengimo kambarius mačiau ir irgi valgiau;D

o ta žiurkė ėmė ir nušoko ant snukučio? kokia keista ji..(;

Stuzer 2010-01-29 23:20:21
Oi kieta ziurke;D
That made my day;D

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s