Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Passat to Pickup
    (2017-03-31 13:17:04)

LABAS. VISIEMS.

TO DAR NEBUVO. Rašau šitą įrašą būdamas beveik dešimties kilometrų aukšty, nelabai toli nuo Islandijos. Taip jau išpuolė, kad nors ir pasisekė skrist su "dreamliner", bet laiką užmušt geriausia bus su senu vos gyvu laptou ir krūva nuotraukų, kurios aprodys mano tolimesnius kelius su 85 metų gamybos passatu.

Visus, kurie yra senų mašinų mylėtojai ir tiki, kad jos turi būt tik orginalios, prašau toliau neskaityti ir atmatyti ką jau pamatėte.

Toliau darau tai, dėl ko buvo pirktas passatas - čia pratybinė mašina ir turi būt patogi vežiot visokį šlamštą ir žmones, nesilaikant saugumo reikalavimų. Šitam, aišku, trukdo tai, kad ji nėra pikapas. *trukdė.

Pažiūrėjus į kalendorį pasimatė, kad yra vienas laisvas savaitgalis ir iškart atėjo jausmas, kad bus geros sąlygos užsiimt rimtais darbais. Juoba - pilantis. Iš nuolatinės passato stovėjimo vietos atsivariau jį prie garažo jau penkadienio vakare ir šeštadienį iš pačio ryto su Juozu pradėjom rimtus darbus. Juozas iškart sako fotkink, nes čia vyksta istorija. Sakiau ok ir nufotkinau, kaip jis suka galines kėdynes lauk.



Čia vyko pasiruošimo darbai rimties darbams, tad greitai nebliko ir galinių durelių apšyvkių ir stogo. Taip pat atėjo laikas langams. Kad išlupt langus iš durelių teko šiek tiek pavargt, ten visokių laikančių gumų yra ir šiaip nevisai viskas aišku buvo, bet šoninius langus išspyrėm su vėjeliu. Įdedu net youtube vaizdelį, nes abu langus išspyrėm per kokias dešimt sekundžių. Langai nesudužo, nesuskilo, viskas buvo ok. Ypač buvo smagu viduj, nes kad išimt tokius pačius Ivano langus, su jais santykiavom po kokią valandą.Jei nerodo, spausk čia



Pagal mano vsisas vizijas, mašina nevisai turėjo stačiai nusipjaut, nes čia nėra lygis, nėra gražu. Turi būt dar maža fortkė už kabinos. Su turbinke pradėjom darbuotis ir greitu metu pradėjo aiškėt šiokios tokios vizijos.



Pagal planą, mašinos galą turėjo uždengt bagažinės dangtis su galiniu stiklu, na o bet tačiau, mums įvyko aksidentas.



Stiklas subyrėjo į kokį milijoną mažų deimančiukų. Atėjo šiokia tokia depresija, bet nieko tokio - viskas pagydoma.

Kad ant nupjautų kraštų sėdint užpakalio skarda nepjautų, iš pradžių sudaužėm ją su plaktuku, o paskui Juozas iš trijų metrų stačiakampio vamzdžio padarė trijų metrų stačiakampį lovį. Lovio užuomazgas prisivirinom prie mūsų naujos stoikytės pabaigos.



Kai abi pusės buvo paruoštos rimties darbams, atėjo tas lemiamas transofrmacijų momentas. Su korektorium nupiešėm linijas ir pjovėm. Ir nupjovėm aišku. Nepasakyčiau, kad buvo labai sunku.



Čia vis dar ta pati diena!!! Bet toliau nusukom klystkeliais ir pradėjom seną ir perpuvusį bagažinės dangtį bandyt uždėt ant mūsų naujojo pikapo galo. Nedėsiu čia bereikalingų skausmo kupinų paveiksliukų - juos galėsit padabot straipsnio gale esančiam linke. Geriau peršoksiu keletu valandų į priekį ir parodysiu, kaip pradėjau nežmoniškas skyles užtaisinėt.



Uždėjus tą supuvusią nesąmonę atsivėrė truputį plyšiai, kurie nesueina. Reikėjo išpjaut skardas ir užvirint. Čia viskas buvo easy peasy ir mums tai pavyko gana greitai.



to pasekoje atsivėrė dar keletas įdomesnės formos skylių, bet kaip paaiškėjo paskui vis dar galioja ta pati taisyklė "nėr ką galvot, pjaut ir virint". Jei per sunku išpjaut iš vieno gabalo formą, visada galima iš dviejų ar triejų suvirint.







Tiesa, vienas iš rimtesnių darbų buvo visų ilgų vamzdžių privirinimas ir durelių rankenų užvirinimas. Čia irgi buvo toks kertinis momentas, nes po šito jau durelės tapo nebeatsidarančios ir mašina visai visai pikapas. Čia matosi vėl Juozas, kaip jis dailina kažką.



Baigėsi savaitgalis ir prasidėjo popamokinė veikla. Laikas rimtai ribotas ir t.t. Aišku tada supratau, kad kelias su supuvusia nesąmone nebus rožėm klotas. Reikia kažko šiek tiek rimčiau. Vamzdžio pvz.



Kolkas viskas vyksta kaip visada - privirinam,nupjaunam, vėl privirinam, vėl nupjaunam. Viso šito pasekojoe atsirado šioks toks rimtesnis rėmas ir atskaitos taškas, prie kurio buvo galima pradėt lipdyt visai rimtai dalykų. Panaši atskaitos sistema atsirado ir apačioj.



Reikėjo skardos, kad uždengt visokias skyles, o stogas jau buvo porimčiai apipjaustytas. Kaip tyčia radau išmestą šaldytuvą. Geras skarods šaltinis sakau. Nuvažiavau pasiimt su pikapu. Tikrai gerai buvo. Mašina praktiškai pati daros, sakau.



Ta proga tept lept ir privirinau dalį kabinos galo.



Kadangi kita dalis bus virš grindų, sakau ten gali su galva žmonės trankytis tai reikia rimčiau. Ir čia vėl ateina stogas į pagalbą su savo skardos gabalais ir stoikėm. Čia yra "the gift, that keeps on giving".



O kad darbas nesidarytų per greitai, tai prie stoikių sugalvojau privirint ne iš kitos pusės, o išsigręžiot skyles skarodj, per jas privirint, o tada jas sušveist.



Jė baby! Kabina beveik baigta. Reikia stiklo. Čia vėl atėjo ta mintis, kad mašina darosi pati, nes buvęs grupiokas sako turiu. Tik Panevėžy. O man kaip tyčia svaitės gale į Pasvalį važiuot (ten šalia). Bet apie jį šiek tiek vėliau. Dabar reik padaryt kūzavo dureles ir pabaigt tuos kampus galinius.







Kaip matot, nuotraukos kalba pačios už save. Pamatuoji - nupjauni - privirini. Ir taip kelis kartus. Tiesa, gal šiek tiek daugiau dėmesio skirsiu tiem įpjovimams. Jei būčiau dėjęs paprastus vyrius, tai durelės būtų arba atsidarusios nelygiai su dugnu, arba užsidariusios nelygiai su šonais. Kažkaip nelygis sakau.

Paskui panašiai pasidarė ir dangčio rėmas. Šaldytuvas vėl atėjo į pagalbą. Ir žinoma - grandinės. Kaip be jų ?



Iš šaldytuvo skardos taip pat pagražinau atviras skardas pačiuose kampuose. Ten irgi nebuvo daug ką galvot. Pjaut - virint - kalt - virint.



Grįžtam prie stiklo. Aš, ačiū Dievui, šiek tike kreivai pamatavau reikiamo stiklo dydį, ir tada kolegos turimas man tiko. Aš jį atsivežiau. Pridėjau kur maždaug turi būt ir va. Prašom. Skylė ventiliacijai.



Bet nieko tokio. Ipšjoviau iš stogo paskutinius gabalus skardos. Palanksčiau jas, suvirinau, privirinau ir pasidarė skylė mažesnė.



Tada truputį tept lept su hermetiku ir labai nevykusiai, bet įklijavau stiklą.



Čia dar vienas mašinos etapas ir baigiasi. Prie to pačio dar nupirkom golfines kėdes, kad būt galima atsilenkt jas ir daug šlamšto prisidėt. Aišku, jos nevisai telpa ten, kur kažkada aš kreivai privirinau bėgelius, bet dabar kreivai privirinsiu kėdės laikiklius ir tilps. Nematau čia problemos. Kolega Juozas pažadėjo įdėt grindis ir gal net nudažyt. Sekantis etapas bus pakelt ir sudėt variklio abei lempų apsaugas ir jei sėkmė mane(mus) lydės - projektas bus baigtas. Aleliūja bus.

DAUGIAU NUOTRAUKŲ Tik paskrolinkit truputį žemyn, bo į tą patį sumečiau visas. Naujokams čia.

P.S. Labai liūdna, kad MCM padarė subarute greičiau, nei aš pikapą, nors vizija jau buvo perkant jį!

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s