Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Susiliejam su Latvijos kultūra
    (2009-01-30 22:25:17)

Paveiksliukai dingę interneto begalybėje

Sunku aprašyti tai kas buvo prieš batiskafą, bet visgi reikia. Vdrug dar kas paskaitys.
Pasidžiaugęs gimtinės teikiama laime ir jos gera karma išvažiavau pas mėgstamiausią filologe (aka prie jūros). Gražu ir smagu ten buvo.
Palanga žiemos metu yra sunkiai įsivaizudojamas dalykas. Kioskai dirba tik savaitgaliais, žmonių yra gal kokie penki. Prie jūros net nueit įmanoma neužlipus ant ko nors pleže.
Kitą rytą emendemsai atsistojo ant kelio. Automobilių srautas apie 0.008 s^-1. Po pusvalanduko sustojo gražus volvo lavonvežis ir mes patogiai nuvažiavom iki Liepojos krašto. Ten biški sulijom, bet sustojo gražus latvis janis (turbūt), kurs buvo labai geras būgniniks ir daug pasakojo mums apie viską. Filologė įsimylėjo. Paleido jis mus mažadug pusiaukelėj į Rygą, miestelio varda buvo Saldus. Labai geras tai miestelis. Po dvidešimties minučių sustojo dar vienas draugiškas latvis, kuris mus su savo mersedesu nuvežė į Rygos centrą. Kadangi aš nesu išprusęs ir kultūringas žmogus, tai pusę kelionės juokiaus iš visokių juokingų užrašų kaip gazės balionai ir panašiai. Rygoj kažkaip susitikom Šaltinį ir prasidėjo susiliejimas su kultūra.
Aplankėm jo pižonišką mokyklą, jie turi laisvalaikio kambarį kažkokį ir ten stov stalo futbolai penki, trys gitaros, keturiolika xboxų ir dar gausybė visokių kitų navarotų. Tada nuėjom į vaikų bičiulę maximą, nusipirkom alučio, persidislokavom į butuką ir valgydami turbo sumuštinius, kuriuos dj gerbiama filologė iškepė ryte liejomės su kultūra.

Daug alų

Mano kuklia nuomone, surasti skaniausią latvišką alų yra tikrai svarbus darbas, deja, ne visi tai suprato. Praleidžiam daug įdomių faktų, ir vainikuojam vakarą su Kalnapilio original. Vat toj nuotraukoj matos du alai. Mėlyns yra geras, o tas kitas negeras.

Gers alus ir blogs alus

Ryto nuotykiai buvo fantastiški. Nežinant kaip išvažiuot iš Rygos būna visai linksma. Na mes paraižėm ten su trūlu biški, tada radom kur stoja 22 autiks. Pramiegojom jo stotelę, biški pasivaikščiojom. Paskui tranzavom neaišku kur. Nuo ten mus pavežė gal 5 kilometrus ir sako Liepoja yra tuo keliu. Ant to kelio nuėjom vėl biški daug lig tinkamos vietos tranzuoti. Ten sutikom latvę, kuri mokos Lietuvoj. Jin sakė, kad pragėrė visus pinigus ir neturi kaip grįžti. Be to, ten stovėjo ženklas kuris pardavinėjo žemės gabalus. Man tai aišku vėl buvo juokinga, bet filologę jau buvo užknisęs mano juokimasis iš visko ir jin skaudžiai mane palietė. Nuo ten mus pavažė dar du kilometrus ir čia jau sakė kelias tikrai tik į Liepoją. Neilgai laukt reikėjo, kol sustojo opeliuks kurio vairuotojas sakė: "i po angliski, i po ruski, i po latviešu gavariu". Pavežė jis mus beveik iki Saldus, tada iki Saldus pavežė labai geras senelis. Ir nuo ten netyčia pasisekė pasigauti lietuvį, kuris mus pargabeno į Tėvynę. Tik jo mašina labai nelaiminga buvo - kaladėlės baigės, valytuvai irgi nesidžiaugė. Skaudėjo man širdelę tada.

Kiaulionė buvo baigta, liko tik milijons valandų traukiniu ir namai, kurie buvo užversti naujo kambarioko šmutkėm, na bet vistiek namai.

Daug respekto taškų gavo Monika per šitą kelionę.
jons 2009-02-05 04:05:21
Restepa, vyrs su kiausiais!
Paulius 2010-02-09 16:14:39
"skaudžiai mane palietė. " uzskaitau.

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s