Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
EUROTRIPER day 3
    (2009-09-22 00:49:32)

Trečia diena. Ne trečiadienis. Trečia diena tik.

Keliamės ant devynių. Kiti jau nuo aštuonių duodas po namus. Aš tai kėliaus nuo devynių. Visi pasimaudom, pakakojam. Lendą žmogai internetan ieškot hostų pas ką gyvensim, o aš einu žadint mūsų draugo pašėlusio vokiečio Mauglio. Mūsų mauglis, kaip pridera kiekvienam nučiuožusiam žmogeliui, gyvena furgone! Ir ryte jis atrodo taip pat, kaip vakare.



Tada jis mus nuvedė į prūdą maudytis. Tai mes visi ten turškėms. Vyc dar davė niurką nuo aukšto auškto tokio kalno. Kokio metro aukščio. Kai kalė ant galvės. Aš tai apsikakojau ir šokau bombeškę. Ir taip skaudėjo viską, o jei dar būč ant bliozės kalęs nu tagi p* kaze izabele būt. Maudėms, tarp kitko, žvyro karjere. Mes karjerų manijakai daromės.



O po to atsisveikinom ir nusifotkinom prie Ivano. Visi. Tai smagu.



Kadangi tądien draiveris buvau aš, ir dar jaučiau nuoskaudas nuo praėjusių dienų, kai negalėjau fotkintis su karvytėm, tai stojau, bandžiau stot, visur kur galima. Pirmas pasimatymas buvo kažkoks geležnis (iš 12 mm geležies lakštų) suvirints skulptūras. Raudonai dar nudažyts. Sulindom visi išskyrus Paulių. Jis darė kur kas rimtesnį darbą - fotkino!



Buvo nustatytas trumpiausias atstumas ant džypyeso, tai jis mus vedė šunkeliais. Tada perstatėm, kad vestų normaliais keliais ir jau lėkėm trasom. O šunkeliai, tai tikrai šunkeliai. Ivanas vos tilpo. Ačiū vokiečiams, jie kultūringi ir praleisdavo mus iš tolo jau. Pažėkit patys į kelio dydį.



Dar biški važiavimo ir mano veidas jau nuobodulio iškreiptas. Laimė, kad už nugaros buvo avarija, tai patekau į kadrą.



ALDI!!!



Vat toj aldinėj mes radom 6 butelius alaus už 1,59+1,50 euro. Bonkes paskui priduodavom! Jėga buvo žiauriai. gėrėm už dyką! Tas alus labai svarbus pasidarė už geros savaitės. Bet nenukrypstam nuo temos. Įvažiavom į autobaną. Čia pasijuto Ivano didžiausiso bėdos. Kol važiavom šunkeliais, tai keliai buvo tokie, kur daugiau 80 važiuot ir nesinori, o autobane net fūros geriau traukė nei mes. Tiesa, dar vienas multivanas mus aplenkė. Sakė varom kartu, o mes netraukiam. Tiesa, nuo kalno paėmėm rekordą greičio. 135km/h (pagal Ivano spidometro parodymus). Bet jūsų teismui dabar gėdingas praleimėjimas prieš geltoną fūrą.





Viso šito priežastis - kai davėm ciongo su Ivano turbina taip užpūtė, kad net nuspjovė šlangą kur ant kolektoriaus įsiurbimo uždėta buvo. Tai dėl to važiavom be turbo visai. Tada kai radom sustojimo aikštelę mes sustojom ir žiūrėjom kas ten daros. Aišku radom. Tuomsyk aš palindau po automašina ir remontavau tą šlangę tarp visų karštų turbynkių ir duslerkių. Viskas buvo įdomu. Pirmas rimtesnis sutojimas.



Tada mes važiavom važiavom važiavom važiavom. Kol visos trys juostos pradėjo stabdyti ir mirgsėti avariniu. gers dalyks labai. Nes nereik staigai mint ant stabdžių, o iš po lengvo sustoji ir jėga! Viso to stabdymo priežastis buvo biški apsivertus fūra.



Tada vėl važiavom važiavom važiavom važiavom važiavom. Saulė nusileido. Visos nusprendė miegučio eit jau.



Buvo dar vienas įdomumas tas, kad salerka visai baigėsi, o mes jau ten ieškojom belekaip benzokolonkės. Tada radom šalia trasos tokią vieną, ten nulėkėm, užsipylėm. Aš aišku neradau išvažiavimo iš jos, bet kai radau tai išvažiavau. Paskui pastebėjau, kad be šviesų važiuoju. Iškart įsijungiau ir iš galo mėlynos šviesytės mirgančios pasirodė. Sustabdė. Sustojau. Klausiau, sustojau. Sako ko be šviesų. Sakau pamiršau! Sako nu nesvarbu, varyk. Sakau ok, jūs geriausi! O benzakolonkėj tai taip atsirodžiau!



Nuo tos benzakolonkės buvo likę mažiau nei šimtas kilometrų iki panytėlės Monikos namučių Mastrichte. Nulėkėm ten gana greitai. Paskui biški pažeidžiau taisykles - pralėkiau pro dviračių taką. Ten nu metrą ar porą. Neįprasta kažkaip dviračių taką matyt. Bet kai jau atvažiavom, dalis nulūžo iškart, aš dar buteliuką alaus atsigeriau ir tada kaip lūžau. Pyst ir miegu! Ir mes jau Olandijoj!!! ŪRA!

Viso gero.

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s