Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Kėdynė
    (2017-05-15 14:40:07)

Ivano sėdynės yra suplyšusios ir purvinos. Atrodo baisiai. Ilgą laiką tai puikiai pavyko ignoruot, nes ant viršaus buvo užmesti tigriniai užvalkalai, bet jies atėjo metas iškeliaut lauk ir atsivėrė tikrasis orginalus Ivano salonas. Suplyšęs ir purvinas, o po praeitos vasaros pasivažinėjimų jis pasidarė dar purvinesnis ir suplyšesnis. Reikėjo kažko griebtis. Tas kažkas galėjo būt arba piniginė arba siuvimo mašina.

Prieš kokius metus laiko jau pradėjo gimt idėjos, kad reikėtų salioną Ivano aptvarkyt ir persiūt (nuvežt, kad teta persiūtų) kėdynes. Tas persiuvimas man atrodė neįmanoma misija ir niekada net nesvarasčiau, kad pats su pačia duktė trečia galėtau ką nors panašaus veikt. Na o bet tačiau kai žaliam pasatui dėjau golfines kėdynes ir reikėjo vieną truputį nuvilkt, kad pataisyt atidarymo trosą, pamačiau, kad dauguma apmušalų yra pasiūta iš keturių medžiagos dalių, ir kad nieko blatno ten nėra. Mano naivumas čia jau turėtų trykšt per ekraną. Dar pasidomėjau apie persiuvimo kainas ir iškart buvo aišku, kad čia arba persisiūsiu pats, arba važinėsiu su suplyšusiom visą gyvenimą.

Persiuvimo sėkla gana gerai sudygo ir nors žiema su pavasariu orais nedžiugino, bet augo jinai tikrai greitai. O kai padariau akciją "Darom" Ivano salone sakiau šiandien yra ta diena, kai viskas prasideda ir grįžęs namo atsidariau interneto naršyklę, paspaudžiau tab, pradėjo rodyt search google for, įvedžiau "gobelenas" ir čia prasidėjo mano didžiausi vargai. Na bent jau man tada atrodė, kad čia didžiausi mano vargai.

Nei internete, nei parduotuvėj gobeleno išsirinkt nepavyko, tada sakau reikia pirma išsirinkt dirbtinę odą ir su ja važinėt ieškot gobeleno, bus lengviau. Na 101 darmantiną išsirinkt buvo tikrai lengviau. Davė teta tokį komplekčiuką sako pasižiūrėk ir grįžk.



Pasižiūrėjau.



Grįžau, sakau "numeris keturi". Sakė, kad viskas gut, paklausė kiek reikia. Paskaiau kad apie dešimt metrų, sakė oho, turim 11, sakau man tinka. Sumokėjau šiek tiek daugiau, nei mano dakarinė mašina kainuoja ir išsišiepęs įsimečiau darmantiną į mašiną ir kvėpavau PVC garus. Didžioji dalis pusės darbo jau padaryta.

Gobeleną išsirinkom kažkokioj pardutuvėj tik pardavėjos dėka, nes pasakė, tagi čia viskas tinka, ko čia stradalinat. Jei ne jinai, turbūt dar dabar važinėčiau su tuo darmantinu ir dėlėčiaus prie medžiagų. Neapsakomai sunku buvo išsirinkt medžiagas. Aišku, jei būčiau rinkęs medžiagas passatui, būt buvę lengviau, nes klausimas būtų "kas čia pas jus pigiausia arba su akcija?".

Sulaukėm savaitgalio. Susiderinau su siuvimo ekspertais, kad duos naudotis mašina ir parodys kaip reikia ten su ja elgtis. Čia nėra mano pirmas kartas kai naudojuosi siuvimo mašina - jaunystėje esu nusikirpęs džinsus ir apsiuvęs aplink nukirptas vietas. Tik ten mama įdėjo siūlus ir t.t.

Šiaip visas procesas nėra labai sudėtingas. Paimi kėdę. Nurengi. išardai. Apsibrėži ant popieros viską. Pagalvoji kur gali būt išsitampę, bet nieko nedarai. Tada iškerpi popierą, perpieši ant medžiagos. Medžiagą klijuoji ant paralono, paraloną klijuoji ant kitos medžiagos. Pratrauki kokias siūles, kad geriau atrodytų. Kur reikia padarai kilpeles. Sudignsiuoji. Susiuvi. Išverti. Aprengi. Surenki kėdę, įdedi į Ivaną ir va - prašom - naujas salionas.

Dabar bus nuotraukos ir dalelė dar šiltų emocijų.



Čia mes išsiėmę Ivano kėdę tuoj ją pradėsim ardyt į dalis. Motyvacija čia yra aukšta. Nuotaika gera. Saulė šviečia. Energijos pilna. 11 valanda ryto!



Išrinkom sėdimąją kėdynės dalį. Viskas kaip ir ok. Kraštai atsilankstė, medžiagos išsitraukė. Sugaišom gal pusvalandį - ten tokios vielos buvo, reikėjo tokius žiedukus atlankstyt, bet viskas ok.



Nurengėm ir atlošą. ten kitokiso vielos buvo, bet jos kažkaip lengvai išsisprendė. Papurtėm truputį paralonus tada. papurtėm tuos pačius gobelenus ir pradėjom juos ardyt.



Išadėm, viską susižiūrėjom ir pradėjom daryt iškarpas. Stengėmės išlygint bet neištempt medžiagos. Na šioks toks tampymasis, bet kolkas viskas juda puikiai ir mūsų moralė dar vis auškta.



Prasidėjo iškarpų sezonas. Susipažinom su tuo, kad kažkas visgi čia kreiva. Lengvai kaltę suvertėm, kad čia medžiaga, kad čia išsėdėta, kad čia gobelenas ir t.t. Panašu, kad mūsų moralė nepalaužiama.



Pasirodo visai nemažai čia žaidimo yra, nes prie to gobeleno reikėjo klijuot paraloną ir tada prie paralono klijuot medžiagą, viską apkirpt ir t.t. Na bet pimra pratraukta siūlė viską atpirko ir mes jau čempionai!



Šitą siūlę tiesiai pratraukėm ir padarėm tokias fainas bangeles, kaip būna normaliose mašinose. O jau laimės, kad buvo. praktiškai šovėm šampaną!



Kol veiksmas vyksta 2D tai viskas ok. Bet vat tą nesąmoningai didelį ir keistos formos darmantino gabalą pridigsniuot ir prisiūt buvo didysis siuvėjo išbandymas. Čia buvo grand dingsnavimo šou milenium, digsniavimo eurovizija ir dar nežinau kas. Digsniavimo motina. O jau siūt paskui kaip smagu buvo. taip smagu, kad iš tos laimės pakišau pirštą kažkur per arti ir gavau per nagą, nu bet nė valanda nepraėjo ir va ką mes turim. Čia valanda nuo digsniavimo pradžios, o ne nuo visko pradžios.



Viską išvertus pamačiau, kad kažkaip nepataikiau per centrą, kažkur nevisai gražiai išsiriečia ir kiti panašūs dalykai. Dar orginaliai ten buvo toks kartonas prisiūtas, kurio mūsų mašinka nelabai sugebėjo prakirst, tai reikėjo priburt kažkokių montavimo burtų. Čia panaudojau plokščią kabelį ir laidą. Laidą apsiuvau, o kabelį užmoviau ant aštrių kampų. visai neblogai pavyko. Baigės čia diena. Nes jau aštuonios vakaro atėjo. Pradėjom siust ir sakėm gana yra gana.

Kitas rytas. Saulė spigina. Staigiai pabaigėm apsiūt vielas ir pataisėm kur nesigavo ir reik maut. Moralė vėl aukšutmose.



Dar reikėjo pavargt čia gal valandą laiko kol tokias vielas su tokiais kabliukais užmovėm, bet mums apvyko. Nemažai darbo buvo padaryta jau ir atlošo gamybai, tai realiai laukė tik dar viena epic grand digsniavimo epopėja kurią šiaip ne taip įveikėm. Atlošo užmovimas ir tvirtinimas nebuvo toks sudėtingas kaip sėdimosios ir vos po 4 valandų siuvimo mes jau movėm jį ant kėdės.



Viską surinkom susukom. Ai tiesa, kol dar buvo išrinkta tai padažiau kur jau visai rūdys lindo iš kėdės rėmo, tai čia jau visai super pavariau. Nusivežėm viską į Ivaną ir įdėjom savo vieton tą kėdę.



Dabar visas viltis dedu į tai, kad žmonės, kurie sėsis į Ivaną bus apgauti bendro vaizdo ir nežiūrės į nesmarkiai apvalius kampus ar šiek tiek kreivus raštus.

Liko tik dar 3 sėdynės, viena lova ir vienas čiužinys. Tikiuosi iki vasaros rato baigt. Susitiksim!

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ MaTeL1S