Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Status update 6
    (2012-05-16 15:19:30)

Šis įrašas buvo pateriotas interneto platybėse ir yra toks kokį pavyko atkurti. Iš esmės toks pats.

Laba diena.

Jei kas nors norit man parodyt iš kur dygsta kojos, aš visai neprištarauju, nes iš tos vietos kur normaliems žmonėms jos dygsta, man dysgta rankos!
Šia linksma gaida ir pradėsim vieną iš nedaugelio produktyvių ir destruktyvių savaitgalių pas dedę Antaną, Ukmergėj, pas po per Ivaną. O savaitgalis prasdėjo lengvu, 2 levelio pagiringu rytu. Nuvykau į stotį, nuvažiavau į Ukmergę, pavalgiau, nubėgau prie Ivano pažiūrėt ar gerą dirželį nusipirkau.



Galėčiau padaryt apklausą ir pažiūrėt kas mano, kad gerą, kas mano kad blogą. Nors jei pasitelkt bendrus bendravimo dėsniškumus, apie gerai nupirktą dirželį tiek, atsipranšant, šūdo nebūtų prirašyta.
Pirmoji savaitgalio pamoka: kai nežinai kokį dirželį pirkt, visada gali pasimatuot
Tada aš ant dviračio ir po Ukmergę ieškot ~900mm dirželio. Su padšleminku.Juokinau žmones, bet radau. Kainavo gal dvidešimts litų. O ką darysi. Taigi, jei kas nors norės Ivanui padovanot dirželį negeratoriaus kada nors, tai vat šitoks ilgis ir didumas yra pats gazas!



Toliau sekė kūryba. Arba restaurcijyba. Tada labai prisiminiau argintoj girdėtą frazę - "Čia metalas, čia suvirinimo aparatas, čia turbinkė". Nu jin reiškia, kad gali daryt ką nori beveik ir bus gerai. Jei per mažai pridavirinsi, jei per daug nušlifuosi. Generatoriaus tempimo dantratuką dariau aš.



Tada snarglių snarglių snarglių!



O tada jau turbinkės (bulgarkės [kampinio šlifuoklio]).



Tada vėl turbinkės. Ir tada dreba rankos, bet patikėkit, veikia!



Paskui viską sudėjau ir įtempiau dirželį. Tai gerai buvo. Pagalvojau, kad reikia tada susitvarkyti su laidais variklio skyriaus ir šlangėm.



Spėkit kuris laidas biškelį per trumpas? Bet nekreipiau į tai dėmesio ir nusprendau, kad gal pakeisiu, jei kas nors padovanos ilgesnį. Tada sakau reik pakeist filtrą kuro, bo šlangelį tai gerai užspaudau. Aišku atsisuko nevisai lengvai. Su rusišku visrakčiu - kirstuku. ŠIaip ne taip atkaliau.



O jau grožis švietė man iš po filtro!



Kai visokie pizdikliuškiniai darbai buvo baigti, reikėjo imtis rimtų dalykų - vairo kolonėlės! O ta tai murzina ir tepaluota buvo. Bet aš ją nuėmiau. Palyginimui kaip atrodo apsisnargliavus stiprintuvinė ir kaip atrodo graži paprasta.



Žvitresnė meistro akis pastebėt turėtų, kad ne visai vienodas ilgis yra tos ašelės kur sukasi vairas.



Čia ne žvitresniai akiai (tokiai kaip mano pvz)

Kūryba! Vėl kūryba! Daug kūrybos šį savaitgalį! Kadangi labai tingiu rodyt, kaip atsukau traukes (su fenu šildžiau ir su dviem plauktais kaliau) ir pravaliau sriegį (su 14x1,5 sriegikliu), tai parodysiu tik kaip vairo tą kardaną gaminau. Paimiau seną, paimiau metalą, pragręžiau dvi skyles, įsukau varžtus ir apipjoviau aplink. Bandžiau pirma išpjaut ir gręžt, bet rankos dar ne iš tos vietos dygsta kolkas.





Tada baigėsi diena, o kitą rytą pasiėmiau ruletę, pasimatavau ilgį. Nupjoviau vamzduką ir privirinau prie plokštelių. Beveik lygiai gavos. galvojau gal iš vienos reik siūlės apvirint, bet paskui pabijojau, kad su 0.8 viela tik prišiksiu visur aplink, tai iš dviejų pavariau. Žodžiu va. suvirintas kardanas.



Kardanas vietoj! Tas pagalys, juodais galais. Paskui pasidarė ir visas juodas jis. Bet kad neterliot rankų tai tik galus nudažiau pradžioj.



Dar sugalvoaju, kad laikas atsikratyt parkopo laikiklių ir įsidėt langų nuplovimo bakelį. Sakot anksti? Manau, kad nereikės Ivanui parkopo greitai. Važiuos ir bėdų nematys! Tai pasirodo viena tokia gaikė pasimetė faina. Vėl kūryba!



Ta plokštelė su gaike užsimauna ant skardos ir gali įsukt šriubelį nelaikydams muterkos!

Ir netikėtai, bet palyginus sunkiai - nuplovimo bakelis vietoj. Ir paaiškėja, kad keleivio pusės purštukas užsikišęs! Bet bakelis vietoj užtat!



Kai kolonėlė jau vietoj - didysis mano siaubas - ratų suvedimas! Kuris, pasirodo užtruko trumpiau, nei uždėt langų nuplovimo bakelį. Aišku, čia padėjo dėdė Antanas. Tiek žiniom, tiek rankom.

Pirma susukau vairą į vieną, į kitą pusę ir pastačiau per vidurį. Biški užfiksavom malkom visokiom. Tada pasidarėm liniuotę ilgą ir matavom tarpus tarp ratų. Galinių ir priekinių plokštiškumą. Na moralas čia buvo pastatyti priekinius ratus vienodai kreivai pradžioj.



Nuo liniuotės iki ratlankio atstumą padarėm vienodą abiejose pusėse ir tada lindom vidun sukinėt traukių ir matuto atstumo tarp rato priekio ir užpakalio. Ratai turi būt biškelį susukti į vidų. Maždaug tiek, kad skirtumas tarp priekio ir galo būtų apie milimetrą/du. Tam reikalui dėdė liniuotę turėjo pasidaręs specialią. Jos abu galai vienodi, tai mes pridėdavom ir matuodavom. Jei blogai, tai dar po abarotą ar pusę traukes abi susukdavom. Taip ratai susitraukė vienodai ir buvo gerai.



Kai ratai maždaug vietoj, uždarom priekį uždėdami zapaskės skardą ir einam prie stabdžių. Reiks guolį atsukt. Be didelių užuolankų pasakau, kad viskas buvo gerai iki...



Taip. Čia buvo bėdos ne guolyj, o stabdžių skardoj. Tokioj, kuri iš esmės laiko kaladėles ir uždengia, kad ten šūdo nepriaugtų. Jin kiaura buvo. Ta pati, kur praeitą savaitgalį perdariau. Kad ją pakeist, reikėjo atsukt cilindriuką. Besukant jį veržlė pasakė, kad būti šešiakampiu jai nepatinka ir tapo neaišku kuo, bet labai panašiu į apskritimą dalyku. Tai teko pjaut vamzdį, lupt lauk cilindriuką ir išsukt tą vamzduko liekaną su santechniniu raktu. Ir tai sunku buvo. Bet, kaip matot pavyko. Aš aišku liūdėjau, nes čia jau reiškia, kad Ivanas ko gero neturės stabdžių iki kito savaitgalio. Bet čia dėdė Antanas atbėgo į pagalbą ir sako tagi galim užvalcuot iš naujo tą galiuką, o toks yra forde. Tai išlupom iš fordo cilindriuką, iš jo galiuka ir valcavom. Oi kiek dot3 bėgo ant mūsų.



Valcavimas toks - įspaudi vamzduką ir daužai su plaktuku ir kernu. Labai geras metodas. Iš antro karto gerai pavyko!



Kai iš krautvės. Viską surinkom. Skarda gera. Be skylių. išbėgo tiek dot3, kad oro neliko cilindre beveik. Reik į kitą pusę eit. O ten jau kažkur matytas vaizdelis.



Metodika lygiai tokia pati kaip ir aną kartą, tik kad vietoj kaminuko, atsistojo m6 varžtas su guminiu žieduku ir priekiu užlifuotu į kūgį. veikia!

Stabdžiai visdar nestebuklingi. Priekis kupinas oro. Ten abu kaminiukai greitai pasidarė į apskritimus. Tada aš paturbinau juos privirindamas 8mm veržlę. Na prisnargliuodamas reiktų sakyt. Lūžo. Tada privinau 10mm veržlę. Kadangi rūdžių buvo jau mažiau, tai ir virinos geriau. Perkaito ten viskas, daužiau dar su plaktuku, kad atšoktų ir jūsų teismui, naujo dizaino nuorinimo kaminukai. Abu vienodi.



Stabdžiai nuorinti, reik važiuot pabandyt. Išvažiavau. Užpyliau antifryzo kiek reikėjo. Dar biški jame pasimaudžiau, kai nuorint bandžiau nuorintą radiatorių. Ir tada atėjo džiaugsmas - stabdžių bandymas. Ant žvyro užspaudžiau pidalą smarkiau ir ratai čiūžt padarė. Visi 4! Du biški greičiau, bet čia tik laiko klausimas. Tuo tarpu kėdės nuo galinės sėdynės padarė skryst ir nusileido ant stiklo prikinio Ivano, kuris ten gulėjo salone, kad vietos neužimtų kur nereikia. Stiklui nepatiko ir padarė dūžt. Sako šukės laimę neša! Tai tų šukiu žinokit daug, tai ir laimės laukiu daug. Ir čia seka antroji savaitgalio rimtesnė pamoka: prieš tikrinant stabdžius reikėtų atkreipt dėmesį į kas ką gali sudaužyt.

Per daug nenusiminiau - negalėjo būt viskas tobula, ir taip sekėsi kažkaip netikėtai gerai šį savaitgalį. Keista sėkmė tokia. Didelis ačiū dedei ir jo kempui.

Ivanas prakasė ratus. Abu!



Mes dar turim jėgos, jėgos dar turim! Gal ir nereikės važiuot pas žmogelį kuris man variklį pardavė su spragilais.

Labanakt!

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s