Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Sugadinta galva #1
    (2014-09-23 15:56:45)

Labas litras,

Pavadinimas šneka pats už mane - šitam straipsnely aprašysiu, kaip sugadinau galvą, kurią nusipirkau, kad portinčiau ir turbinčiau Ivaną. Tikiuosi, kad visi tikri Lietuviai dabar trina rankom ir sako valio kaip smagu, kai kam nors nesiseka. aš tai tikrai trinčiau ir taip sakyčiau, bet kai pačiam nesiseka, tai būtų išties kvaila taip elgtis.

Pradžių pradžia ir gera intro apie šituos dalykas parašyta prieš kokias 5 minutes, kur sakiau kad dariau vožtuvam išimt aparatusą, tai trumpai pasakysiu, kad sugalvojau, kad reik turbint Ivaną, reik nusipirkt naują galvą. ten nupoliruot, nuportint ir t.t. viską padaryt gerai. Nenaudoaju savo turimos galvos dėl to, kad nenorėjau imobilizuot Ivano. Negerai yra garaže laikyt nevažiuojantį automobilį.

Gera pradžia yra pusė darbo, bet ne daugiau. Išsiardė galva visai neblogai. Buvo problemų tik su vienu purkštuko laikikliu, vienu purkštuku ir viena supersta prakeikta šūdina pakaitinimo žvake. Pradžioj gal net nusirinkau paskirstymo velenėlį.



Ant velenėlio matėsi šiek tiek gyvenimo žymių - pabraižytas truputį. Aš kai geras motoristas sakau ai baika, biški tepalo nekeitė tikriausiai žmonės arba šiaip per mažai buvo. Bus gerai sakau. Ant vieno kompensaotiraus matėsi gražus žingsniuotas ratukas (neturiu nuotraukytės kažkaip). Spėjau, kad jis bus pastrigęs. PAnašiai ir buvo. Naudodamas turbo geriausią vožtuvų išėmimo staklę išėmiau vožtuvus. Sudėjau gražiai į dėžutę dar galvodamas, kad juos panaudosiu.



Gal ir panaudosiu. neaišku ką rasim antroj galvoj. Kad ir kaip ten. Viską išsiardžiau. Net ir purkštuką tą pastrigusį šiaip ne taip išjudinau ir penetrating oil, kuris padeda tik tada, jei varžtai ar dalykai ir taip išsiima, placebo padedamas išėmiau. Liko tik du maži debelėsiai mano pergalės danguj.



Vienas iš jų nebuvo labai užsispyręs ir metų patikrinta technologija buvo priaugintas iki veržlės ir spakainiai išsuktas lauk. Spėkit kuris.



Šita technologija išbandyta ir su pakaitinimo žvake. Nežinau ar man pavyks perteikti kaip nors mano kančias ir agonija einant šituo sunkiu ir žvyruotu paskutinio svetimkūnio galvoje šalinimo keliu. O švenčiausios trejybės ir šventas Rapole, kokios tik mintys ir ko tik aš nesigrėbiau šitam savo kely. Nepaisaint visų savo pastangų ir džiaugsmų priauginti ir gerai privirinti prie žvakės gaikės, man gaudavos vis koks nors šnipštas. Po kokių 10ties bandymų tą vakarą, žaidimų su vandeniu ir visokiais tepalais ir penetratoriais, grūdinimais ir leidimais ramiai atvėst, po darymo visko, kas šauna į galvą, ir po visko, kas nešauna aš pasidaviau ir palikau neklaužadą mirkti tame penetrating oil, kurio efektyvu po šios nesąmonės visiškai nebetikiu. Pamirkiau "kokę valandą", o paskui dar savaitę ant viršaus. Prisivirinau dar vieną rimtą gaikę ir tada taip pasukau su geru vamazdžiu, kad nulūžo žvakė savo korpuse. Atsiverė jos skylutė, kur prašyte prašėsi nugręžiama arba išsukuma su atabulinės eigos sriegikliais. Sakau va šitas tai man padės. Sriegiklis-varžto išsukiklis įsikabino tikrai gerai. Pasiėmiau vamzduką tokį neblogą, įsitvirtinau galvą ir nulaužiau tą sriegiklį. Ir čia, o dieve brangus kaip aukštai dangus, prasidėjo mano tikroji agonija. Visa tai, kas buvo iki tol, tai buvo semoks. Lengvas pasikvaikščiojimas po parką, palyginus su tuo, kas manęs laukė ateityje. Vienintelė laimė, kad pats viską sugalvojau ir dariau, o jei būt kas nors man pataręs taip daryt, tai ko gero būtume susitikę pakavonėj. Tas zaraza sriegiklis yra iš tokio pokiečio metalo. Apie jo gręžimą net galvot neapsimoka. Bandžiau ištrupint su savo turimais vožtuvais, kernais ir bet kuo, kas man atrodo yra pagaminta iš turbo kieto plieno, net su tais pačiais sriegikliais tik mažesniais vargau. Ir tada, o siaube, mano protingos mintys manęs neapleidžia, sakau reikia pakaitint, suminkštės ir nugręšiu. Aš kartais pagalvoju, kaip aš su tokiom mintim nugyvenau šitiek metų. Pakaitinau su tigu. Viskas ten susivirino su viskuo. Nei gręžias, nei sukas, nei skyla, nei niekas. Aš depresijos, panikoj ir blogiausia, jaučiu, kad pykčio lygis kyla ir tampa jau ne galva svarbiausia, o iššimt tą superstą žvakę iš vietos. Jei nebūčiau kišęs to sriegiklio, tai galbūt būt pavykę gražiai gręžt ir nugręžt žvakę per vidurį, o tuomet tik išvalyt sriegį būt teireikėję.. Kas būtų, jei būtų.. Netyčia kažkaip nuskilo gabalas to tručo kieto mano žvakės skylutėj - pradėjau gręžt. Atrodė, kad einu ten kur reikia, ir net paskui į skylę įsimušiau. Diena pradėjo visai šviesiet iki kol nepamačiau, kad kažkaip gražto kryptis ir žvakės išėjimo kryptis nelabai sutampa. Padaręs gilesnę analizę pamačiau, kad nutraukė mano grąžtą į tą tarpą tarp žvakės ir aliuminės galvos. Taip aš be didesnių pastangų sugadinau galvą savo.



Tuomet sviro visos rankos, apėmė panika ir liūdesys. Kvailos mintys. Bet aišku, visada galima pasidžiaugt, kad pagaliau galva yra pilnai išrinkta!



Dar labai liūdina tai, kad Justukas sakė, pabandyt su rūgštim. O aš nepabandžiau. Rūgštis neįkabina to aliuminio oksido ir gal būt pasisekę išgraužt gražiai aplink žvakę ir išsukt ją. Nieko. Kitą kartą bandysim. Dabar turim vat gabalą aliuminio, galėsim parduot į metalą, gausim dešimt litukų.

Šlovė kreivom rankom, kurios auga iš užpkalio!

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s