Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Intercooler`is#1
    (2014-10-09 09:54:08)

Labas, visiems!

Bus daug nuotraukų ir, kaip visi tikri Lietuviai tikisi, daug nesėkmių ir verksmų. Kūrybos ir pastangų iš pradžių buvo nemažai, paskui nedaug, bet nieko tokio. Čia aprašysiu savo vandeninio intercoolerio, kuris vadinasi kažkaip kitaip, tik nepamenu kaip, gamybos pirmą dalį, kuri mano mintyse atrodė graži (kaip viskas mano mintyse atrodo), o gavosi tokia savotiška (kaip viskas man gaunasi).

Mintis gimė gal prieš pusę metų jau - turbininis variklis be intercoolerio, tai šūdas praktiškai. Mokyklėm formulėm kažką paskaičiavus išvis briedas gaunasi, padarius matavimus ir tada paskaičiavus mokyklėm formulėm, gaunasi biški mažesnis briedas, bet jei turbina įpučia 0,7bar (pas mane tiek pučia, nes paskui nuleidinėja toks vožtuvas slėgį iš kolektoriaus. Taip. Bus užglušintas jis), o oras sušyla iki ~100C laipsnių (taip, tiek ir sušyla) realiai degimo kameroje būna ~20% daugiau oro, nei atmosferiniam, kuriame oras patenka ~30C šilumėlės. Tai iš mano 1.9TD labai jau griubiai žiūrint gaunasi kažkas panašaus į 2.3D. Nepatinka man taip sakau. Reik kad ateitų 1 baras ir 30C temperatūra. Tada būtų biški geresnis motoras. Ir gal sulūžtų kokia dėžė ar kas nors kitas.

Pas T3 motoriukas būna gale. Vest orą į priekį yra mažų mažiausiai nesąmonė. Kabint, kaip dauguma kad daro, kažkur prie variklio man kažkaip nepatiko idėja, nes arba intercooleris nebus normaliai apipūstas, arba bus visai šiukšlių rinkimo vietoj + pasidaro daug vamzdžių vedžiojimo. Mes esame jauni ir mėgstame pašiolit, todėl reik daryt tokį intercoolerį, kuris įsimontuotų tiesiai tarp turbinos ir įsiurbimo kolektoriaus su minimaliais posūkiais. Čia atseit geriau būna ir greičiau važiuoja manšina. Truputį pasimatavom, truputį pagalvojom kelis variantus ir pasirinkom patį paprastesnį - tiesiog orą leist per daug vamzdukų, o juos mirkyt vandenyje. Kad būt didesnis efektyvumas - vamzdukai bus variniai ir suploti. Tokios buvo mano minitys ir idėjos. Gražios man jos buvo. Sakau reik daryt.

Mes darom intercoolerius "not because its easy", mes darom intercoolerius "because its hard".

Per gimimo dieną, kuri buvo lygiai prieš du su puse man atrodo mėnesio gavau vamzduko varinio gal 6 ar 7 metrus. Ten irgi iš negimusio ar blogai gimusio teslakoilo kažkur mėtėsi pas G.M. ir tai buvo puiki dovana man. Gulėjo tas vamzdukas iki kol prisirpo mano įkvėpimas. Tada nusivežiau į garažą arba, kaip šian susigalvojau, "negyvų vaikų fabrikėlį" ir numečiau į kampą, o paskui į vidurį.



Dar kokius du kartus pamatavau ir paskui pasidauginau matmenis iš Čepajavo konstantos ir pradėjau pjaustyt vamzduką į trumpesnius gabalaičius.



Pripjoviau jų visą krūvą ir visi jie buvo tokie šakar makar vingri pingri. Reikėjo tiesint. Nors paskui paaiškėjo, kad nebūtinai reikėjo tiesint, tačiau tada buvau kupinas entuziazmo ir darbo kultūros, kad viską dariau po biški ir gražiai. Sakau oi bus gerai čia.







Ir fotkinau tada daug su savo mobiliojo ryšio multifunkciniu mano galvos dydžio telefonu, todėl dabar galiu pridėt daug nuotraukų ir, jeigu norėčiau, net nerodyt boroko ir sukurt šitą straipsnį, kaip visi vykusius darbus. Galėčiau.

Kai vamzdukai visi (visi 32 ir 35, nes pritrūko biški materialo) buvo tiesūs, tada gražiai visus apšlifavau ir išvaliavau visus pjovimo palikuonius.





O jau kad laimės buvo. O jau kad minčių buvo, kaip čia rašysiu viską į blogą. Sakau oi juokingai parašysiu, bet kai mano darbinė sėkmė nusisuko ir apsiniaukė viskas mintys dingo.

Nu bet dar nenusisuko. Dabar reik vamzdukus suplot. Čia susikonstravau vamzdukų suplojimo aparatusą. Privirnau prie varstoto du kampuočius.



Vieną kampuotį biški užpjoviau, kad visus vamzdukus supaustų maždaug vienodai ir privirnau tokią kreivai pjautą gaikę, kad atsiet nesusipaustų galas. Vėliau paaiškėjo, kad čia visai nereikalingas buvo darbas.



Nes kur kas geriau yra tiesiog spaust per vidurį vamzduką ir gausis kaip turi būt, ir nesulinks jis, ir galai nesusiplos ir niekas nepasidarys. Vinys į pagalbą!



Yra dar kelios nuotraukos, kaip varstotai susispaudžia, bet labai tingiu jas dėt čionainas, nes ten dar sekasi, o kas sekasi yra neįdomu dažniausiai. Čia kaip jau atrodo suspaustas vamzdaitis.



Tiesa, kadangi čia buvo santykinai daug vienodų detalių, tai šitas darbas man šiek tiek priminė mano jaunystės dienas Argintoj - kada stovėdavau su turbinke rankoj prie paletės kažkokių kaladėlių ir reikėdavo jų kampus apšlifuot ir perdėt ant kitos paletės.



Palyginus mano trisdešimt du vamzdukus su tom paletėm, tai jie bobų bezdalai, o ne darbas išviso čia.

Neilgai trukus vamzdukai buvo baigti. Tiesa, galai vistiek šiek tiek susispausdavo, bet pasigaminau įrankį, kuris labai palengvino visą darbą padarant juso vėl į apvalius.



Vamzdukus sudėjau į dėžutę ir pradėjau gimdyt jų kraštus iš puikios 304 nerūdijančio plieno vieno milimetro skardos.



Zum zum su turbinke pjoviau čia tuos du keturkampus dalykus (norėčiau sakyt stačiakampius, bet tai nebūtų tiesa). Suvirinau juos krūvon, pribraižiau su štangeliu savo linijų. Mano štangelis labai geras, nes brėžia +-1 mm nuo pasirinkto dydžio. Galit padovanot kas nors brėžiantį ir dar nesudilusį štangelį. Būtų geras.Grįžtam prie tų kreivų šleivų linijų - imam tada kerną ir pridaužom skylelių į kurias dėsim grąžtelį.



Imam 6 mm grąžtelį ir gręžiam skylelę. Tiksliau trisdešimts penkias skyleles.



Imam gal 10mm ar gal iškart 12mm gręžimo pagaliuką ir liurlinam skylukes. Oi kaip aš staklės gręžimo čia norėjau. Oi kaip man būt palengvinę vargus mano, na o bet tačiau tai ne bėda man tokiam vyrui.



Pyst ir yra. Ataskiriam plokšteles, apšveičiam visus gręžimo palikuonis, supjaustom kaip reikia ir užlankstom kampučius. Čia turi duot mums stabiliumo ir sumažint tampymąsi nuo mano kreivo virinimo. Turi arba būtų tiksliau sakyti aš norėčiau, kad taip būtų.



Pradedu virinimo darbus. Biški po biški kabinu po vamzduką. Truputį pamėtau jų orientacijas, kad vamduo ten labiau maišytųsi ir gal būt geriau, o gal blogiau, bet jei atrodo, kad turi būt geriau, vadinasi yra geriau.



Virinu ir krizenu, kad čia stalino vargonai ir sakau oi kaip bus juokinga, kai į blogą parašysiu šitaip. Sukabinau visus 32 vamzdukus. Tada baigėsi dalykai ir sakau gana. reik eit meigot.



Kitą dieną nusipirkau vamzdukų ir prikaibnau likusius ir viena pusė buvo jau visai sukabinta. Kitoj pusėj dar praliurlinau skyles su 13m gręžimo pagaliuku ir pradėjau savo kelionę per vargą, kol visus sukaišiojau į tas skylukes. Bet sukaišiojau. Mano tikslus darbas ankščiau davė puikius rezultatus - vamzdukai nevienodai užpjauti ir nevienodai giliai įkišti kabinant kitoj pusėje davė viso labo 4mm aplitudė tarp aukščiausio ir žemiausio. Nieko tokio!



Liko tik apvirinti. Ir o čia yra geriausai dalis tikriems lietuviams. Mano iš subinės augančios rankos ir kažkoks kvailas įsitikinimas, kad aš galiu čia suvirint viską, man kaip visada kišo pagalius į dviračio (nestovinčius) špykius, priversdamas mane trenktis į žemę su dantim ir galva. Ne veltui sako - aukštai kilęs žemai krisi. Ne veltui irgi sako, kad varis su metalu susivirina, bet siūlės stiprios nebūna, aišku pasižiūrėjau youtube vaizdelius po to, kai jau viskas padaryta, bet tiek to.

Jei rodyčiau nuotraukas iš labai toli ir tinkamu kampu, tai galima pagalvot, kad viskas visai nieko atrodo.



Bet aš ne toks! Mano šitas rašliavas be manęs dar kartais Tadukas perskaito, ir kad jam nemeluot reik parodyt, kad gavosi šūdas. Siūlės nuo streso pradėjo skilinėt, o per tuos suskilimus burbuliuoj feiris kaip turi būt. Čia vienas iš rimtesnių skilimų.



O čia, kad pasimatytų koks stresas buvo nuo mano virinimo arba gal reikėtų vadint beprotiško šūdarankiško kaitinimo.



Ir aš dar stengiausai pramėtyt virinamas vietas, kad nebūtų per daug šilumos vienoj vietoj. Gavosi kažkoks šūdas. Sudaužyta morale ir savigarba esu toliau nei pusiaukelėj. Galvj sukasi mintys, apie šitų skylių sandarinimą kokiu nors hermetiku ar moliu ar pempė žino kuo. Svarbu nenuleist savo kairių rankų ir eit tolyn savo žvyruotu keliu - reik padaryt gražų apdangalą ir tada sakysiu visiems, kad ir viduj ten gražiai viskas padaryta. Apie apdangalo gamybas ir gal net kokius bandymus parašysiu kitą įrašą. Čia brūkštelsiu tik tiek, kad labai jau nekantru buvo pasižiūrėt kaip ten viskas atrodo ir rezultatas vat tokis kolkas.



Dar kelios valandos ir šitas baisiai atrodys!!


Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s