Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Karas su kolonėlėm #2
    (2010-01-14 01:01:07)

Laba diena. Labai anksti šita diena prasideda, nes jautresnis skaitytojas gali netyčia pastebėt, kad dabar yra maždaug pusę vienos nakties (na bent jau aš pradėjau rašyt tada).

Savo kare pralaimėjau dar vieną mušį. Arba dar vieną krūvą mūšių. Neatsispyriau draugų įkalbinėjimams išbandyti parduotuvinius LC,RC filtrus. Jei nebūč dykai pabandymui gavęs, nebūč išbandęs. Nuėjau į Evitą (galėtų man už reklamą duot penkias varžas per mėnesį nemokamai!) pirkt varžų kažkokių ir susitikau ten Paulių (ExT) visai netyčia, kuris mane ir pavaišino misteriais filtrais. Sekanti nuotrauka vaizduoja desperatiškus bandymus ką nors iš jų išpešt.



Čia matos LC, RC ir dar varistorius su dar kažkokiu kondiku mažu. Pasakysiu - kad tikrai nekiltų nesusipratimų - niekas nepadėjo nė biški. Nė krūvoj, nė ataskirai.

Pasiryžau daryti kokį nors impulsinį maitimą, nuėjau į savo mylimą fakultetą (kuriam, kad ir kaip bebūt gaila, darau gėdą), pasiėmiau knygų, užsukau pas Vilnių, aišku neradau! Viliūną, vieną protingiausių pasaulio žmonių, pagauti yra itin sunku. Man tai yra pavykę tik keletą kartų. Tada gerasis prof, rof, remb, habil, dr. K. Arlauskas pamatęs mano nerimo pilną veidą pranešė, kad Viliūnas tuoj pasirodys. Aš aišku džiaugiausi. Ir dar džiaugiausi tuo, kad Arlauskas juokies iš mano pasakojimo draugams apie šitą karą. Dėl juoko žmogus gyvens ilgiau.

Sulaukiau M.V.. Paaiškinau jam sitauciją. SUnku buvo, nes mano nekompetencija visada man trukdo, bet aš stengiaus ir manau jis mane suprato. Liepė padaryt eksperimentą. Iš pradžių aš nesupratau apie ką jis kalba, bet kai pasakė nol viens farado paaiškėjo. Mano, kaip standartinio save gerbiančio žmogaus, kondencatorių ištekliai sieka ~5000uF (na dabar jau 20000uF gal surinkčiau), o štai dirbančių fakultete, gerokai daugiau. Ten jau reliatyvistiniai dydžiai prasideda. Kad suprastumėt apie ką parodysiu kondikų eilutę. Kaip darželyj, palei dydį surikiuotus.



Tie trys alaus bačkų dydžio cilindrai - 33000uF/25V talpos kondencatoriai. Užlygiagretinam, padauginam iš +50% (čia tokia paklaida) ir gauna tikrai 0F1. Eina kakų kaip žiauriai daug!

Kad prijungti taip, kaip liepė M.V. reikia pjaut vieną takelį. Drebančiom rankom, prasikeikęs, kad išmėčiau visus savo antgalius dremelio imu diskelį ir pjaunu takelį. Nupjaunu 1,2. Nu bent jau ne abu. Nežinau ar kas matos, bet aš jausiuos geriau įdėjęs šią fotonuotrauką čionainas.



Tada pasitelkiu savo lituotojo meistro super duper turbo gebėjimus ir braukydamas per kokius tris takelius dėl ankščiau minėto meistriškumo sugebu prilituot laidus. Jei kas galvojat, kad aš gerai lituot moku ir man nepavyko praeitam sakinyj ant savęs pastumt, tai žinokit, kad visgi nemoku aš super duper lituot, o mano sakymas, kad braukydamas per tris takelius išreiškią tą nemokėjimą. Sugebėjimas prilituot - sėkmę.



Prijungus atrodo štai taip. Visai neblogai. Panašu į atominę bombą. Pasigrožėjau. Įjungiau. Nesprogo. Nubėgau prie švisos jungtuko.. Įjungiu - išjungiu - nieko! Jau beveik iš laimės visi žino kuo ir ką darau, bet bežaidžiant pasigirsta tas pergalingas TRAKŠT!. Pralaimėtas dar vienas mūšis. Reziumuojant šitą bandymą reiktų pažymėti, kad traškėjimas tikrai sumažėjo.

Kol dar viduje yra keistų jausmų sumaištis, kad šiandien pasiprašiau būt šmirgeliu šeštam aukšte ir sakė ok, man nebaisūs net ir tokie pralaimėjimai. Kaip pasakęs ne vienas protingas žmogus - rezultato nebuvimas, irgi rezultatas! Bandom kompo maitblokį. Šįkart tuščią. Be jokių hardų ir motkų pajungtų.



La la la saulė graži ... nieko nepadėjo.
Po biški tvarkyt pradedam kolonėles savo. Reik užtaisyt tą takelį kaip nors. Per daug sau galvos nesuku ir prilituoju laiduką, kuris buvo prilituotas prie dičkių kondensatorių. Laimę neša.



Tada sukišu viską į vidų, prilituoju senąjį transformatorių. Ir dar toptelėjo mintis, kad Paulius lyg minėjo į feritinius žiedus apsukt laidus, kurie eina į kolonėles. Paskutinis olseno gaujos pasispardymas čia! Suvynioju kiek telpa ten man tų vijų. Ant kito laido, išvis karkasą didesnį paimu, bo žiedo tokio neturiu, pasišlykščiu kaip atrodo. Ir nieko nesitikėdamas einu prie lempos jungtuko.



Nepatikėsit! Nėr. Nieko. Jokio triukšmo. Nu bent jau pirmus penkis pajunginėjimus.
Įvertinant tai, kad ryte klijuoti auskarai nieko gero nesilaiko mano moralė ir savimeilė yra švelniai tariant sutrypta.

Gerai, kad bent fotikas gražių spalvų į gyvenimą įneša.

Einu pasitikrinsiu feisbuka.
Paulius 2010-01-16 13:35:46
Vis dėlto padėjo :) Keista, kad mano tinklo filtrai ir tas pramoninis kondikas nieko nepadarė, bet svarbu, kad mintis su feritais pravertė ;)
Daniele 2010-04-12 20:39:51
jei tie auskarai buvo klijuoti Antakalnio 3#-#, tai shiaip ten kliju kalte, manyciau.. Ir kaip ten bebutu, jie vis dar atskiromis dalimis - vis dar turi proga pasitaisyti. ;)

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s