Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
Vandens Slidė
    (2012-08-28 20:28:20)

Labas rytas, mielas dienorašti.



Rašau Tau iš Amerikos. Čia esu jau daug laiko. Buvo įdomu ir nevisai įdomu šią vasarą. Dar buvo gerų akimirkų ir blogų akimirkų. Dar buvo kai skaudėjo ir kai neskaudėjo. Kalbu apie slidinėjimą ant vandens paviršiaus su pagaliu, panašiu į vandens slidę. Nusišnekėjau, žodžiu pernai sugalvojau, kad noriu pasidaryt vandens slidę, tai kadangi nieko nesigavo Lietuvoj, tai svajonių ir galimybių šaly man beveik pavyko. Aišku klaidų yra prūdai iš kurių jūs galit mokytis, aš tai nesimokysiu tikriausiai. Gyveni žmogus ir nesimokai.



Didžiausia ir baisiausia vieta kai darai slidę yra kai jau ją bandai, o antra pagal baisumą yra kaip reikės užlenkt priekį. Dariau bandymus su kažkokia malka, kurią radau savo viešbučio rūsyje. Tada parpjoviau ją į dvi dalis su kreizu arba angliškai table-saw ir su lipalu, arba amerikoniškai super turbo strong wood bond 3 klijais sulipinau. Monkės biznis - perpjauni ir suklijuoji!











Paskiaus ėjo aišku didysis bandymas - lenk medį kol jaunas! Daug aš ten googlinau ir klausinėjau ir nenorėjau garų dėžės gamyt, tai su windex lenkt bandžiau. Purškiau windex ir su strupcina spaudžiau.







Slidė, kurią beveik kopijuoju turėjo griovius ant dugno. Sako pridadeda stabilumo. Čia buvo antras galvos skausmas, bet kreizas sakė aš tau padėsiu!







Tai čia buvo tik testai šmestai su kažkokia malka. Tada nusipirkau už dvidešims dolerių amerikoniškų kanadietišką raudoną ąžuolą. Ir beklausdamas patarimų pas stalių Mike Speaksman ar kažkaip panašiai jis vadinasi, įsitryniau į jo dirbtuvę padrožint ir amato pasimokyti. Tai buvo tikrai vertas dėmesio įsitrynimas, nes vien kiek strupcinų jis turėjo ir jo klijai vadinaso mega turob hard bond wood strong bond water proof 3. Ir spalva buvo kaip momento. Bet slidę suklijavau ir suspaudžiau.







Kaip matosi fotografijoje, mano lenta yra suklijuota iš keturių lentelių, kurios padarytos iš dviejų lentų. Ir ten taip naglai reikia apverst lentą kai perpjauni, kad eitų priešingai medžio rievės, tada viena malka į vieną pusę linksta, kita į kitą, o kadangi suklijuotos, tai ant finalo nieks niekur nelinksta.



Klijai sudžiuvo, gavau gremžtuką į rankas ir gremžiau klijus senus. Kaip keikiausi, kad netobulai tada išlyginau lentas viena su kita kai klijavau. Aišku aš ten daužiau daužiau su plaktuku, kad susilygintų, bet man varpas gavos ten. Nesvarbu. Nugremžiau. Įkišau paskui į tokį reguliuojamą šlifarkį ir po dešimts minučių mano lenta lygi lygi ir apipaišyta jau net.







Visas tas linijas riestas su plonu pagaliuku padarėm. Ten lankstėm taikėm užpiešėm, paskum permatavom ir perdėjom į kitą pusę ir padarėm. Panašiai gavos visai.



Prieš pjaunant formą, reikėjo padaryt ir man griovius kaip pas slidę aną, na o bet tačiau neradom padoraus būdo padaryti eglutinius griovius, tai padarėm apvalius. Nebuvau aš šitoj vietoj labai laimingas, bet kai sugalvojau, kad vieni gali būt trumpiau kiti ilgiau, tai laimės buvo fontanai.







Šiaip kožną nuotrauką čia apdirbt ir padaryt naujam mano talpyklėj yra biški užnervinantis dalykas, bet kadangi čia freza, o nemenka dalis žmonių, kurie karts nuo karto paskaito šitą mirusį internetinių platybių dienoraštį, kokias du tūkstantis septyni du tūkstantis aštuoni mokslo metais turėjo intymių santykių su šia medžio apdirbimo mašinėle, tai nepatingėjau ir įdėjau nuotrauką. Šitą.



Tada su lobziku išpjoviau slidės formelę ir gavos rezultats.







Sekantis etapas grok obleli. Nemoku obliuot. Bet čia amatininkas mane pamokė, kad svarbu prieš drožiant pažiūrėt kaip medžio rievės eina ir tada pasidaro lengviau. Aišku man vistiek ten gan įdomu buvo, bet gavos neblogai visai.







Medžio apdirbimo mašinelė į trasą ir kampai rundini. Aišku nežinau ar čia matos, bet jie tikrai rundini.







Nu ir paskui jau buvo šveičia šveičia rankos. Nors čia visai be reikalo taip dariau, o tai kai supurškiau su windex vėl pasišiaušė. Nu bet šveist smagu buvo.







Kai lenta buvo jau tokia maloni liesti, kad mielai būčiau galėjęs su ja miegoti patraukiau gretimon dirbtuvėm pas KAPERS WELDING COMPANY darytis peleko. Čia man talkino Argintos laikais vykdytas staparikų ir skauradų gamybos praktikumas. Nu ir aišku kreivai privirintų flanšų pjovimo ypatumai.







Čia vos nesusimušiau su Kevinu, nes norėjau pasigaląst volframinį elektrodą. Bet jo žodžiai "you break it - you buy it" [sulaužai - perki naują] mane nuramino ir įgalino snargliuot su juo 4k$ vertės TIG'u.







Paskui vėliau dar išpjoviau iš to pačio lakšto nerūdijančio plieno batams visokius ten navarotus. Bet žodžiu greitas momentas atėjo ir reik pradėt lenkt. Slidės abu galai būna lenkti (nepatikėsit, bet biški domėjaus prieš drožt pradėdams), tai užlenkiau pradžioj mažai lenktą užpakalinį galą.







Palūžau rašyt jau visiškai, tai atsidariau skarbonę alučiaus.



Tada darbe pasidariau maždaug formą priekiui, kas atatinka apskritimą kurio spindulys yra 20 colių. Petro slidė yra 28 coliai, Bobo 24 (čia priekio užlinkimo spindulys), tai kad pataikyt į maždaug tokį dydį, nes atleidus visitke kažkiek grįš dariau dvidešimts scolių.







Pradžia visada sunki.







Paskui įsivažiavom.







Kuo toliau, tuo geriau ir tuo labiau nemo turėklas nelaikė, bet radau kažkokią malką didelę kitur ant kurios paslėgiau, o pats ėjau batams gumų karpyt.







Iš senos FARMALL traktoriaus kameros gimė batai. Vienas tik blogas buvo, tai paskui petras turėjo ten kvadratinį kilometrą gumos, tai be vargo pasitaisė viskas. O kulnui sako reik rimtesnės gumos, tai suklijavau su klijais kažkokiais du šmotus ir veikia! Nors brėžinius dabar jau truputį pakeisti reikėtų.







Lenkimo pabaiga, tai biški matos, kad išlinko.







Aišku, super mega ten kažkoks bond 3 klijai nebuvo tokie super, kokiais aš juos laikiau.







Bet kartojimas - nesulūžusių slidžių motina.







Biški špakliaus, biški palaukiam ir tada vėl kartojimas mokslų motina. Šveitimo mokslų motina.







Prieš tai vakare buvau pas Petro dukterėčią vestuvėse. Kolonėlę įjungiau vieną. Už tai galėjau atsigerti alaus, bet teko praleisti daug laiko su žydais. Pasėkmės irgi matosi!







Jei kas nepastebėjot, tai spalvos žydiškai nudažytos ant slidės. Kol gulėjo ant šono, kažkaip nepaglavojau, kai jau nudažiau ir nulakavau, tada pastebėjau, kad žydiškai kažkaip. Nu Robertui, kuris vairuoja valtį, per veidroduką gerai matos bent.

Dar prieš lakuodamas nubeicavau priekį, kad turputį rudesnė atrodytų - windex išbalino mano ąžuolą ir gavos spalvota. Su markeriu užrašom El Debilo (slidė, kuria rėmiausi El Diablo vadinas), lakuojam džiovnam, prisukam batus ir laukiam bandymo.







Nuotrakoj būtinai turi matytis mano batai arba kojos. Taip čia įprasta.Bet aš jau valty ir varau!







Slidę išbandžiau. Truputį nepaikiau apkaustų prisukt savo - šiek tiek laisvokas, bet iš bėdos gerai. Slidė daug jautresnė (Spėju dėl trumpesnio peleko) ir greitesnė (dėl to, kad ilgesnė). Šiaip visai stabili ir gana smagi.







Tik galiukas neužsilenkė tiek, kiek aš norėjau. Dažniausiai tai nieko tokio, nes slidė vistiek nesiliečia su vandeniu priekyje, na o bet tačiau vieną kartą pasitaikė, kad užpylė mane, tai teko pargriūt, bet ne greit variau, tai nieko baisaus. Kadangi slidė jau lakuota ir dažyta, tai tikriausiai nenulupinėsiu dažų, o pabandysiu įpjauti šiek tiek į slidę daug vietų ir tada padidint palinkimą. Šįkart pirmas blynas tikrai tik prisivilęs, nes paprastai tai būna sudegęs. Angliukas toks būna.







Nepatinka man, kaip minus.com mažina mano paveiksliukus. Šlykštūs pasidaro gerokai.

barzdonas 2020-04-18 09:52:27
zjb
Muckus 2020-04-18 09:52:27
Gražus pelekas.

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s