Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
#1 Zompedras: the pradžia
    (2019-12-22 16:19:07)

Sveiki,

esu tinginys ir tingiu ką nors keist pasaulyje, todėl po norėjimais paslėpsiu savo naujausio projekto visą eigą. Čia ne FB, čia gali rast tik išrinktieji kuriems parodau, arba visiškai desperatiški internautai.

Taip jau gavosi, kad 2019 metai buvo tokie truputį epiniai - dvi mašinos nupirktos, dvi mašinos parduotos, vestuvės, ralis, prispirkom žemės, pamatėm, kaip lietuviai nemoka mokesčių, bet moka mitinguot, kad neduoda jiems pinigų valdžia ir vyšnia ant torto buvo 2970kubikų ir 53kW Zompedro (vardas pakeistas, negavus sutikimo) atėjimas į šitą pasaulį. Būtent apie šito projekto eigą aš jums čia ir papasakosiu truputį.

Projektą brandinom apie 38 savaites ir porą dienų. Prasidėjo viskas ryte, žmona pasiguodė, kad sudrėkusios jos kelnaitės, aš pajuokavau, kad nubėgo vandenys, ir liepiau mažiau apsiklot, kad tiek nešustų nakčia. Per pietus juokų buvo mažiau ir skambinom pasikonsultuot ką mums daryt, nes sąrėmių kaip ir nėra, o triusikai šlapi. Paskatino nuvažiuot pas gimdyklą (mes pasirinkom Santariškes). Ten pralaukėm apie valandą, gal pusantros, ir žmonikę nusivedė patikrint. Aš sėkmingai palaukiau dar valandą ir matau kaip man jau moja kormoranas su koja, kad imčiau tašes ir eičiau vidun. Papasakojo mum ten istorijų, kad čia viskas pagal vadovėlį vyksta, bet ne tą, kur pradinukams, o tą kur jau rimtesni uždaviniai. Reikėjo skatint gimdymą, gert kažkokius vaistus, apie kuriuos supermamytės rašinėja į forumus, kad bus artistiški vaikai. Nuvedė mus į gimdyklą, paguldė, susinešėm savo turgines tašes, šovėm šotą vaistų, nu ir taip iki vakaro, kol mane išvijo namo, kad miegočiau, nes nėr čia ką žiūrėt. Ryte gaunu skambutį iš savo žmonikės, kuri skamba ne visai, kaip mano žmonikė. Sėdu į mašiną ir cypiančiom padangom nulekiu į gimdyklą, įsiraunu pro duris ir vos nenuvirstu - guli visa su katetriais ir deguonies kaukėm apkarstyta. Sako čia biški žopa yra. Prasikankinom apie porą valandų, tada priėjo daug tetų į kambinetą, parodė žmonikei kur kojas sudėt ir liepė stumpt. Aš irgi stūmiau, bet ne vaiką, o ašaras iš akių, nes ten biški neatlaikiau emocijų. Nespėjau normaliai ašarų nusibraukt ir jau matau, kaip iš mano žmonikės iškrenta toks maždaug didelės alaus skarbos dydžio daiktas. Galvojau čia gal koks nežinau kas, bet sako: nu va, sveikinam, tu tėtis, čia tavo vaikas. Aš ten kibirtelevibir visas, nelabai orientuojuos erdvėj, žmonikė per pusę sekundės iš super kančios perkreipto skausmo, nuo kurio ir pavemt teko, pasikeitė į švytinčią karalienę su mėlynu golumu iš žiedų valdovo ant papų. Mane kviečia į įvykių sūkurį, duoda žirkles, sako kirpk. Ok sakau. Prastokai kirpo, bet nukirpau ten tuos krokodilus, kur nuo mamikės buvo pajungtas. Sėkmingai užsikūrė. Tada man liepė eit visiems girtis. Aš visiems gyriaus, visi buvo laimingi ir visiems buvo smagu. Tada man liepė eit stumt savo vaiką į kitą palatą ir tada pirmą kartą padarėm tokyo drift su Zompedru. Kitam straipsny rašysim apie savo potyrius popagimdvinėse palatose.

Klaidų netaisau, ne klaidose esmė čia.

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s