Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
#2 Zompedras: pogimdyminė palata
    (2019-12-22 16:19:21)

Kas neskaitė pirmo įrašo, tai čia galit biški pasiklyst apie ką kalba eina. Galit eit paskaityt pirmą, bet jei esant jauni ir mėgstat pašėlioti, galit būt rebeliai ir neklausyt ką seni perdylos jums pataria. Aš taip darau.

Rome wasnt built in the day, taip ir Zompedras nenukrito iš giedro dangaus. Turėjom kelias svaites pagalvot apie gyvenimą, kaip ten viskas su juo bus. Paskaitinėt literatūros, pasisemt patyrusių ir nepatyrusių žmonių patirties, nuveit į pamokas. Per vienas tokias pamokas mums papasakojo, kad po gimdymo mus gali sumest arba po du į palatą (du tai čia pagrindiniai drifteriai su aptarnaujančiu personalu), arba galim nusipirkt privačią treniruočių aikštelę, nu arba jei esam turčiai ir nežinom kur dėt pinigus yra prezidentinė palata - Budapeštas. Čia kaip tas ralis B2B. Budapeštas - Butas. Kai lėkėm driftint iš vieno skyriaus į kitą su tėčio varomu vaikų pervežimo aparatusu, paklausėm dėl vienviečių palatų, bet sakė šiuo metu laisvas tik prezidentinis, kuris bent šiuo metu, kainuoja 100 eurų į per parą. Sakom tai mes palauksim, gal atsilaisvins ir paprasta. Nuvarėm į dvivietę. Ten žmonėms ne taip gerai sekėsi kaip mums, nes jau apturėjo ir pjūvį cezario ir ten vaikelis ne visai tvarkoj buvo, kažkokia korozija įsimetus, ir (!) rado kampinės gabaliuką košėj. Apie tai būt galima rašyt gal ir daugiau, bet neatimkit iš jų laimės pasakot patiems. Pas mus savos problemos - aš neesu gyvenime lietęs vaiko. Nu vaikas tai iki kokių penkių metų skaitykim. Akušerės buvo susukusios vaiką į tokį kokoną, kad jis nesušaltų, uždėjusios šalmą ir panašiai, bet atėjo laikas duot vaikui papą pačiulpt, kad gautų biški dyzeliuko savo tolimesnei veiklai. Aišku su žmonike prisiskaitę ir prismokinę naiviai tikėjomės, kad ten bus padedi prie papo ir vsio, baigta. Bet kaip ir kolonėlėj reikia mokėt įkišt tą šlangą į skylę, taip ir pas kūdikius. Jie nesupranta nieko apie gyvenimą ir yra iš esmės tikrai durni, bet jau turi hardcodintų refleksų. Tarkim jei paspaudi du delnus, jis biški išsižioja, jei palaikai už pažastų o kojas atremi, jis bando eit, jei palieti gomurio viršų, jis pradeda ryt. Nu tai gudresni skaitytojai jau suprato, kad reikia įkišt papą taip, kad spenys atsiremtų į gomurį ir pradėtų vaikas ryt, užsisiurbtų ir tada viskas čiki. Atėjo akušerė, sako čia easy peasy. Pyst ir įkiši. ... 30min... Bet viskas gerai, užpildėm vaikį priešpieniu, supakavom ir toliau paguldėm miegot.
Vaikas vis dar golumas iš žiedų valdovo. Atsimerkia tik su viena akim. Iš pradžių visai neatsimerkė, galvojau šakės, kai su viena akim atsimerkė sakiau jau kad tik pusė bėdos. Atsimerkė ir su kita po biši, viskas gut. Spalva jau net nebe mėlyna, po biški gersta situacija.
Praėjo valanda ar kita, nelabai suprantam kas čia su tuo laiku darosi, bet jis ara eina greit, arba stovi vietoj. Esmė, kad mes turim dažnai maitint vaikį, kad jis gautų maistuko biški ir kad mamos pieno fabrikėliai užsikurtų. Reikia žadint. Nu pasižadinom. Padėjom prie papo. Nieko jis nenori, tik miegot. Ok, davėm dar pamiegot. Pamokino mus, kad reikia išbudint. Patikrint pampersus ir t.t. Patikrinam pampersą - viskas čiki. Sausa. Išbudinam. Kažkaip pamaitinam. Vėl miega. Vėl reikia žadint, tikrinam pamperą ir valio. Juodo nigrolo su solidolu su prikepusio tepalo likučiais mišinys padengęs visą pampersą. Pamokina mus kaip paimt tą vaiką, kaip ten ten laikyt, kaip gramdyt tą mekenojų (man atrodo taisyklingai mekonijus, bet iš dainos žodžių neišimsi). Bet jį reikia tikrai gramdyt. Nedrėkina jo joks vanduo. Aš sakau tai aš čia turiu mašinoj carbcleanrio, tas turėtų nuimt. Nepaėjo bajeris. Žodžiu nugramdžiau viską sąžiningai, ten ir aplink kiaušiukus ir viską kaip turi būt. Kažkaip nusausinom per verksmus ir ašaras, pakeitėm pampersą, bandom uždėt marškinukus - naujos bėdos. To vaiko rankos nu tai kaip 0,5mm^2 viela. Atrodo paimsi ir nulenksi. Jis aišku, kaip ir minėjau, yra durnas ir nemoka, kad reikia rankytę ištiest, kad tėveliams būt lengviau padaryt viską. Kojnytėm irgi tas pats. Nu žodžiu vargas kiekvienam žingsny, išskyrus tada, kada miega.
Po šito, apie trečią dienos vykusio, maksimalių išbandymų meto aš išėjau papusryčiaut ir nulėkiau darban papasakot žmonėm, kaip reikia gelbėt pasaulį, kaip dirbt darbus, užsukau namo surinkt dalykų ir gaunu iš žmonikės žinučių, kad mus perkelia į prezidentinį. Kol susikuičiau Zompedras jau buvo nudriftinęs į naujas patalpas ir ten prasidėjo mūsų pirma naktis. Naktis, ryškiai, yra jo laikas, nes bliovė kaip tikras vyras, ir teko ir pasivaikščiot su juo ir papasakot jam šššššš pasaką ir šššššš istoriją ir padainuot šššššš dainelių. BET MUMS PAVYKO! VAIKAS IŠGYVENO PARĄ!!!
Ryte parodė kaip reikia jį visą su tamponais valyt, bajeris apie karcherį irgi nepatiko akušerėms. Mekenojus po truputį skystėja ir jau vis rečiau tenka paskaunaut panagėse užsilikusiu šūduko. Atrodo excitmentas jau po biški ir senka, bet vieno iš eilinių pervystymų metų bičiulius įjungė savo aukšto slėgio siurbliuką ir parodė fontaniuką. Aš, aišku nepasimečiau, nieko nedariau ir grožėjausi, kaip jis apsysioja viską aplink ir aišku save. Linksmai pasijuokėm, nuplovėm dar kartą ir palikom jį veikt to, kas jam patinka veikt dieną, bet mums labiau patiktų, jei jam labiau patiktų tai veikt naktį - miegot.
Mes jau ereliai. Vaiką galim paimt ir padėt į kitą vietą be didesnio vargo. Atėjo kažkokia technikinė, patikrino ar po dešimt pirštų ant rankos yra, kiek išlengvinom per pirmą dieną ir per antrą, patikrino ar veikia visi tie refleksai ir t.t. Žodžiu po dviejų parų mum sako, kad galim varyt namo jau. Žodžiu pavyzdingi tėvai, tik kai išsivežė vaiką paskiepyt (jo, mes antiantivakseriai), grįžo vaikis mūsų su mėlynom rankom. Sako jam čia biški vėsu pas jus. Ok. Priguldėm prie mamos, prirengėm. Prisifantazavom visokių ligų iškart. Aš tuo metu mokiausi, kaip reikia vaikišką kėdutę įdėt į mašiną. Nevisai patiko tokia, kokią turim. (Ieškau kokios nors recaro sėdynės - jei turit ir norit pigiai atsikratyt, susisiekit, gal ką sutarsim.) Viską pasiruošiau, visokių pledų ir kombinezonų. Kombinezonas buvo turputį per didelis, tai kai įdėjom vaiką į jį, ir užtraukėm užtrauktuką - vaikas dingo. Įdėjom tą kailio rutuliuką į kėdutę, nunešėm, pririšom, parvežėm. Pirma rimta kelionė su mašina. Jei nuvažiavo 4km iki namų, tai po 6 mėnesių spakainiai nuvažiuos 4000km palest šonkaulių. Žodžiu grįžom namo pilni pasitikėjimo savimi, kad mes superiniai tėveliai... ...
..
...



...

...



.

..I have never been so wrong...


Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s