Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
#3 Zompedras: namai pragarai
    (2019-12-22 16:19:33)

Parvažiavom namo, užsinešėm į begalinį aukštą savo aukso gabalėlį. Jis dar buvo visai mieguistas, tai perkėlėm į kažkokią sulūžusią lovelę ir palikom ilsėtis. Nepersi-ilsėjosi ir visai netrukus paskalbė, kad rajone yra naujas pilietis, o mes pradjėom savo patikrintą rutiną - pakeist pampersiuką, nuplaukt aptriestą užpakaliuką ir sukišt į burną papuką. Dalykai pradėjo darytis ne visai taip paprastai, kaip buvo ligoninėj - nesmarkiai nori jis to papuko. O žmonikės papukas, jau visas papas. Kietumo kaip kaladė. Dydžio kaip mano galva. Ką ten vaikis su savo mikro burnyte apžios ir pačiulps. Kažkaip beminkydami tuos papukus ir bekeitaliodami fabrikėlio išvadus pasiekėm ramybės oazę ir Zompedras vėl susiraukęs gulėjo savo lovytėj.
Pamiegojo dar kažkiek ir atėjo laikas nakties linksmybėm - rutina vykdom toliau, bet namų setupas pasirodo nėra toks tobulas. Pasidėjom vaikį ant savo vystymo stalo prie lovytės, matom kad pritriedęs kiek turi būt - užduotis kapitonui šūdvaliui. Gavęs gerą šaibą į veidą ir per daug nieko negalvojęs pasiėmiau pusplikį vaikį kelionei į vonią ir pakeliui jaučiu, kad atsidarė gaisrininko šlanga - vaizdas panašus, kaip kad gesino kalifornijos miškus - skrenda lėktuvas ir pila kažkokį skystį ant žemės. Primyžom normaliai visur. Kapitonui šūdvaliui panika ir jis šaukias mamikės pagalbos. Mamikė ant puodo sėdi. Visiems panika. Kapitonas šūdvalys valė aptriestus konkoliukus, žmonikė valė užgesintus kalifornijos miškus. Supratom, kad reikia keist baldų išdėstymą truputį. Bet veiksmas jau prasideda. Rutina truputį sutrikdyta. Vaikis, nors ir švaria rūra ir šiltais pampersais, bet jau visas išsibudinęs ir yra pasirengęs priimti naują dozę pienuko. Mamos papai, kieti kaip akmenys, dydžio kaip mano galva, visai skaudūs, pasiruošimas neparuoštas. Dar kelios minutės ir Zompedras jau žadina kaimynus. Grubiai vidurnaktis. Pasivaikščiojau su zompedru, pasakiau jam daug kartų, kad mano nauja mėgstamiausia abėcėlės raidė yra Č. Visai patiko jam šitas faktas ir pradėjom bandyt žindyt. Pažindėm. Panešiojom kelias minutes, atrodo viskas normaliai, paguldėm. Vaikis visai į tėvą ir geria iki pergalės. Atpylė. Nesidžiaugė. Mums normali panika. Viską kartojam. Bandom dekoduot ką jis ten pasakoja. Galvojam, gal bliaudamas pririjo oro ir dabar sopa pilvukas. Sirena visu pajėgumu, per langą matau, kad kaimynai jau jungia LRT patikrint ar nesprogo astravas ir geria jodo tabletes. Mes nepasiduodam. Masažuojam pilvūzą, visaip ten vartaliojam. Per tuos procesus kelis kartus papirdaujam, kelis kartus patriedžiam sodriai žaliais trydaliukais. Niekada nemaniau, kad auginant vaiką, reikės tiek googlint. Prisigalvojam visokių ligų ir nesąmonių, bet aš nurašau viską priešpienio virsmui į pieną, nes intenrete gali rast argumentų kiekvienai savo teorijai. Žodžiu po visko išbandymo ir supermeno terapijos, vaikis pagaliau normaliai įsisiurbė į pieno fabriko išvadą ir skaudančiom galvom, tėvai krinta gult. Apie pusę keturių ryto. Pasnaudėm porą valandų, ir po penktos ryto suskamba mūsų naujas bio-žadintuvas, kuris žavus tuo, kad jo nei gali užsistatyt, nei "snausti" paspaust. Dar pora valandų visokių rutinų, terapijų, vienos raidės abėcėlės sakymų, mamikės auksinės kantrybės žindymų ir tėveliai vėl turi šansą pasnaust keletą valandų. Atėjo kita diena, darom viską tą patį, tik vaikas paima papą, iškart įsisiurbia, užsimerkia, mes jį įmetam į lovelę, anas net nereaguoja ir miega kaip normalūs žmonės miega nakčia. Bičas tikrai biški ne toj laiko zonoj gyvena. Supermamyčių ir supertėvelių baterijos senka...
Diena pralėkė panašiai taip, bet jos kulminacija - pirmosios maudynės. google/youtube duoda know-how. Viską parepetavę ir sulaukę vakaro (aplink šeštą vakaro), pasižadinam vaiką tarp miegų ir sakom, Zompedrai, gana būt smirdaliu, reikia praustis. Mamikė pasinaudojo visokiais termometrais, jutuminiais reikalais ir panašiai nustatė šiltą vandens temperatūrą, o aš pats čiupiau vaikį ir pradėjau leist į vandenį. ALIARMAAAA!!!! Nebuvo super sužavėtas veikla vaikis, bet po biški pašlapinom kojas, leidom vaikį žemyn ir šlapinom ir plovėm. Tipo pirmą kartą grįžus iš ligoninės patartina nupraust su prausikliais, kad visokias liekanas po gimdymo išplaut. Aš jau norėjau imt normalios vyriškos 16in1 dušo žele su šampūnu, kuris tinka indam, drabužiam, mašinom, tuaeltams, grindims, šiaip bet kamp plaut ir guoliams tept, bet mamikė sako STOP, imk kažkokio ultra natural bekvapio bespalvio benieko prausiklio. Ok sakau, pabūk mano dispenseris. Mūsų vieno kvadratinio metro dydžio vonia nuo karšto vandens ir 2 kvadratų dydžio gyvatuko užkaitus iki temperatūros artimos volframo lydymuisi, vaikis kriokia, aš šampūnuoju jo kojas ir kiaušukus, pilvą, rankas ir gauliausiai dar galvą išplaunu, nes jau tuoj reikės į kirpyklą vest. Su visokiais tamponais ir rankšluoščiais pagal visas instrukcijas nusausinam, išvalom, padarom čiki piki reikalus. Pažaidžiam supermeno terapijas, pavargstam su papuku ir va, prašom. Zompedras švarus ir niekuo nekvepiantis.
Antra naktis namuose. Spec būrys padaro treniruotę prieš misiją naktis. Viskas suderinta iki smulkmenų. T-00:05, paskutiniai pasiruošimai. START. vaikas palengva pažadinimas, duodam normaliai pasiražyt, pagalvot apie dienelės nuotykius. Kai jau nėra super aktyvus po truputį nešam į vonią atlikt kapitono šūdvalio darbų. Nuplautas, pervystytas, švarus. Išsibudinęs ir dar nėra sirenų. Mamikė išdrėbus savo paminkytus papus, sudrėkintus pienu, jau laukia. Atskraidinam vaiką į aikštelę, paguldom. Pirmieji ženklai į ateinantį kontaktą - kontraataka - papas burnoj. Žandai pilni. Vaikas siurbia kaip turi būt. Po gero pusvalandžio siurbimo padedam ant jo mėgstamiausio, vienintelio turimo pledo, kuris ne futbolo aikštės dydžio, rankas prie kūno, imobilizuojam. Suvystom. Vaikas užsimerkęs lovoj. T+01:30; vaikas miega. Praktiškai jau varau į načnyką šaut šampės ir skaičiuoju padalas laikrody, kiek čia dabar mes miegosim kaip žmonės. T+01:35 - vaikis leidžia pirmuosius garsus. T+01:40 jau bliauna pilna burna ir prasideda desperatiški galvos skausmai ir nežinojimas ką daryt, kapitono šūdvalio įsikišimai, bandymai nuperdint, nuriaugint, supermeno terapija, vienos raidės abėcėlė ir visi kiti fintai. Guodžia mintis, kad apie 3:30 turėtų smigt. Smigo gal truputį vėliau, gal pusę penkių. Aš jau googlinau, ar sekmadieniais dirba gyvybės langelis, radau kad toli, nusprendžiau dzin, pakentėsim. Pasnaudęs vėl atsikėlė, vėl vargom, vėl smigo, vėl kėlės ir t.t. Viskas kartais varo į neviltį, nes miegot naktim yra šimtą kartų smagiau, nei visai nemiegot, bet kai pasižadini vaikį ir jis pasižiūri ant viso pasaulio supykusio diktatoriaus akim, ištiesia savo kojytes, pasiražo, nu tai taip smagu ant dūšios palieka, kad gal ir verta biški pasikankit

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s