Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
#6 Zompedras: du mėnesiai
    (2020-02-22 20:51:07)

Oh yeah! Vaikas gyvas du mėnesius! Abu tėvai irgi gyvi! Vaikų auginimas yra pure profit, gaunam po 60Eur su keliais centais iš valstybės ir praktiškai jokių išlaidų, apart pampersų, nervus raminančių vaistų ir antidepresantų. Bet ne viskas yra taip blogai, kad negalėtų būt blogiau! Zompedras pavarė augimo spurtą ir įstojo į normaliai nutukusių kūdykių gretas.

Kadangi turėjom šiokį tokį kilogramų biudžeto deficitą, tai reikėjo staigiai imtis reformų ir darėm taip, kaip mums patarė daktarė. Maitinimo iš vienos krūties iki pusvalandžio, kol vaikas jau krisdavo nusičiulpęs papą iki negalėjimo. Paskui bandydavom atraugint ir visaip ten jį maskatuot, bet dažniausiai viskas baigdavosi nuvemtu pleduku ir drabužėliais, kuriuos turėdavom keist, po penkis kartus per dieną. Jei šūdukai išteka per viršų, tai išsidirba apvirškintu pienu, jei ne pienu, tai šūdukais. Taip ir sukdavomės tokioj šūdų ir vėmalų karuselėj. Gal skamba baisiai, bet mano vaiko šūdų ir vėmalų karuselė nėra taip baisu, kaip būtų pvz mano. Mes pajutom, kad auga svoris, nes pakeitėm kelis dydžius drabužėlių ir ant bickės kilnot jį darėsi vis sunkiau. Dėl atpylimo prisiskaitėm delfi.lt, mamyčių klubo, google ir kitų internetų platybių, bet visi sakė, kad vaikui yra vėžys ir jis tikriausiai jau yra miręs, tai nusprendėm, kad ten rašo nesąmones ir jei vaikas šika, miega ir valgo, tai viskas jam yra gerai. Visos šitos šūdų karuselės priežastis mums atskleidė gydytoja - kadangi vaikas dar nelabai gerai šneka, tai nesugebėdavo mums pasakyt, kada jis tikrai jau pavalgęs yra, tai mes bemaitindami jį po pusvalandį dažnai jį permaitindavom. Tipo jo žindimo refleksas yra stipresnis už jo sotumo jausmą ir jis nors ir pilnas, vistiek žinda, kol jau pradeda per nosį bėgt. Nereikia baigt aukštojo mokslo, kad suprastum kur dingsta pienas, kai vaikis susilenkia ar atsigula. Nors gal sunkiai susipranta, kaip čia viskas buvo, bet mes pradėjom maitint vaiką gerokai trumpiau - apie dešimt - penkiolika minučių ir tada net jei jis paleidžia papą ir dar nori žįst, sakom no no no. Pirmos pora dienų nebuvo pačios linksmiausios, na o bet tačiau dabar jau viskas normalizavosi, vaikas pradėjo jaustis geriau ir valgyt truputį rečiau. Dabar maitinam kas dvi su puse, tris valandas. O kai peršerdavom Zompedrą, jis visas apsivėmęs keldavosi vidury nakties ir sakydavo bonjorno, tempk čia papą. Dabar jau išmiega ir po 5-6 valandas. Aišku pakovoja dar su demonais miegodamas ir kai atsikelia sako PAPAS! ČIA! DABAR! Bet 6 valandos miego tai čia jau visai kitas lygis. Žmogus, kuris išrado flopiką, po šešias valandas miegojo. Gal žmonikė irgi išras flopiką.
Antras didžiausias nuotykis per antrą augimo mėnesį buvo wonder weeks. Kas nemoka anglų kalbos, tai eikit mokytis. Jei augimo šuoliai priklauso nuo tada, kada vaikas iškrito iš mamos ir buvo echo "hello world"; tai wonder weeks skaičiuojasi nuo tada, kada užsimezgė zigota ir turėjo jis gimt. Mūsiškis pradėjo programint beveik porą savaičių anksčiau, tai mums viskas prasislinkę ten susilansktę, bet mes abu su aukštuoju esam, tai suskaičiuojam, kada ten kas turi būt. Wonder weeks yra vaikio smegenų level-upai. Kiek supratau iš interneto, tai vaikui pradeda po biški susirišt neuronai vienas su kitu ir pradeda suprast dalykus, dėl to išgyvena šiokią tokią depresiją ir būna pischinis. Tarp kitko, dabar kai rašau šitas paneberijas, kaip tik prasidėjusios mūsų wonder weeks ir vaikis labiau nori papo ir daugiau žviegia. Nežinau ką išmoks po antro level-upo, bet po pirmo, tai pradėjo šypsotis. Dabar kai mamikė pašnekina, tai išsišiepia, išsiviepia, šypsena aplink veidą apsivynioja ir gerai. Taip pat dar pradėjo pats užsiimt su savim. Jei seniau apsidarydavo, nesvarbu, kad nieko nemato, ir nieko nėr šalia, tai atidaro savo kakarinę, tai dabar jau kartais bičas ramiai gali pasibūt, pasimakačiolint rankom ir kojom. Kartais net 20min.
Kadangi grįžau į darbą, tai nebegaliu sau leist su sūnum varinėt naktim į garažą. Nežinau, kas iš jo išaugs.
Šiaip dar mamikė liepė pasakyt, kad pradėjom plikt ir buvom pas daktarę dėl pasaitėlio. Pas daktarę nieko įdomaus neįvyko apart to, kad parodė iš google paveiksliukus ir palygino juos su tuo, kaip pas Zompedrą suaugę ten viskas ir sako, nu gali būt ir geriau, bet gerai yra. Laisvi. Daug rimtesnės bėdos yra vaiko plikimas. Tai yra visiškai normalus dalykas ir visiems jiems nukrenta tie gimimo plaukeliai, bet aš nebegaliu jam sušukuot skiauterės ir jis tampa mažiau pankas.
Aktualijos kolkas tokios. Varom toliau. Ne daug liko, kol galės padėt kardaną pakeist.

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s