Matelio norėjimai...
Niekam įdomus blog'as
#7 Zompedras: ketvirtis amžiaus
    (2020-03-20 09:32:52)

Hello world;

Pralėkė dar vienas mėnesys, kaip viena diena, nuo paskitinės rašliavos. Daug dalykų jau tikriausiai ir pamiršt spėjau, bet bent jau kiek smegenų likučiai neša, tai šitas mėnesys buvo vienas iš smagesnių.
Pirmus du mėnesisu praktiškai atlikau televizoriaus vaidmenį - aš ten maivydavaus, dainudoavau, šūkaudavau, bet reakcijos jokios. Demotyvacija.lt. NA O BET TAČIAU, kai atėjo du mėnesiai ~ du mėnesiai su kelio savaitėm gyvenimas "did a full 180, crazy" (c) DuaLipa; - Zompedras pradėjo reaguot į kažką, o toliau į beveik viską. Pabandžiau išmokt jo kalbą, tai kolkas žodžiai yra uuu vuu huuu hee lee, bet nežinau ką jie reiškia, tai normalaus ir rimto pokalbio dar nepalaiko. Bet šneka daug. Daug šypsos. O kai šypsos, tai supranti, kodėl Mamontovas dainavo "Tu nematei gražesnio veido, už tą kur tau nusišypsojo".
Man dar atrodo, kad pagaliau suprato, kad turi rankas ir burną ir šiuos du dalykus gali sujungt. Tai dažnai prieš užmigdamas, ar prasibudęs susikiša ranką, o geriausiai abi į burną ir čepsi. Dar nelabai supranta, kad tarp rankos ir burnos gali kas nors būt, ir tas kažkas pirmas patenka į burną - mamos chalatas pastoviai nučiulptas būna. Aišku bičeliui kolkas čia ne problema. Po truputį pradeda bandyt laikyt kokį nors daiktą, ar kabančius virš galvos žaislus padaužyt su rankom. Dabar turim vaiką, į kurį yra įdomu žiūrėt ir su kuriuo galima rimtai pasišnekėt.
Mėnesio eigoj aiškiai matėsi, kaip gersta jo vaizdo plokštė. Pradėjo daug labiau skenuot kambarius, užsižiūro į kokias nors korteles ir t.t. Nelabai išeina to viso džiaugsmo perteikt per žodžius, bet gerai jis ten varo. Dažnai žiūrim į veidrodį ir randa laimę kartais ten. Gal galvoja, kad va - draugelis. Bendraamžis. Neseniai apturėjom pažintį su pussesere, kuri tik kokiais 4 metais vyresnė, tai kolkas artimiausia jam. Buvo abipusė simpatija - praktiškai visą laiką sekė akimis ją, o jinai surinkdavo visus žaislus į savo delnus ir barškinadvo viską vienu metu. Zompedrui aišku pofik tai būdavo.
Publika paprastai būna ištroškusi kraujo ir visi džiūgūs ir gražūs dalykai tikrai taip nedžiugina, kaip pasakojimai apie šūdus, vėmimus, žviegimus ir t.t. Būkit ramūs - visa tai laiko. Tiesa, šūdai išretėjo labai smarkiai. Jei prieš mėnesį keisdavom pampersus praktiškai kas maitinimą ir visada būdavo šūdini (nu jie geri pampersai, tik šūduoti), tai dabar irgi keičiam kas maitinimą, bet dažniausiai būna tik be proto primyžti. Tokios kaladės. Nereikėtų klaidingai suprast, kad vaikas nemeža toliau ant mūsų, kai tik randa progą, ne ne. Dar šįryt beprausiant pažaidė gaisrininką. O grįžtant prie šūdų, tai jis kakoja kartą arba du per dieną. Dažniausiai tada, kada nešioji jį ar būan mamos papą apsižiojęs. Veidas tik parausta ir pareina fanfaros. Jei gerai pasiseka, tai persisunkia per kraštus pamperso, nubėga ta tryda koja, žodžiu visas išsitepa ir tada išsišiepia ir būna laimingas.
Dar tarp antro ir trečio mėnesio padaugėjo diegliukų (tikriausiai). Diegliukais vadina kažkokius reikalus, kai vaikis tiesiog sugalvoja, kad jam gyvenimas nėra geras ir žviegia. Yra visokių metodikų su tuo kovot, bet realiai niekas nežino, kuri čia gera, kuri ne. Mes, bet jau kolkas, kabinam medalį fenui ir džiaugiamės, kad gelbsti jis mus nuo visų negandų. Šildai pilvuką, masažuoji, ir kartais apsiramina biški.
Trys mėnesiai pralėkė greitais, bet kai pažiūrau atgal, tai maždaug po 2,5 mėnesių gyvenimas ryškiai pagerėja. Vaikis normalizavosi su miegu, miega neblogai ir pietų miego. Plius minus su mamike pradėjom suprast, kada jam ko reikia. Nors yra vaikų kalbos demaskatuotos youtubėj, bet pas mus gal šveplas bičas, arba gal mes prieglušiai, bet nevisai mes jį suprasdavom. Praėjo kažkiek laiko ir perkandom po biški pacano kalbą. Daug daugiau gali užisiimt pats, nebūtina pastoviai čiūčiuot, galima palikt per metrą nuo savęs. Kolkas viskas visai gerai, lauksim ką atneš ateitis šviesi!

Vardas

Komentaras

Apsauga nuo botų

2008 @ matel1s